Pasienio būrys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pasienio būrys (rus. пограничный отряд, погранотряд[1][2][3] – nuolatinis TSRS pasienio kariuomenės junginys (tarnybinis kovinis ar administracinis ūkinis vienetas[4]), skirtas saugoti ir ginti valstybės sieną (sausumos, jūrinę, upių ir ežerų), taip pat palaikyti reikiamą režimą pasienio zonoje.

Pasienio būriai yra sudedamoji pasienio apygardų dalis. Pagal oficialią struktūrą pasienio būrio vadas būna pulkininkas, jei pasienio būrys yra atskirasis, tuomet vadas turi būti viena pakopa aukštesnis – generolas majoras.

Pasienio būriai vadinami keliais būdais:

  • pilnas pavadinimas – pvz., rus. 117-й Краснознамённый пограничный отряд ('117-asis Raudonosios vėliavos pasienio būrys');
  • sutrumpintas pavadinimas – pvz., rus. 117 пого '117-asis pasienio būrys', čia погпограничный ('pasienio') + оотряд 'būrys';
  • sąlyginis pavadinimas – pvz., rus. Войсковая часть № 2033 'kariuomenės dalinys Nr. 2033'.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS pasienio kariuomenės pirmtakas buvo Atskirasis pasienio sargybos korpusas – Rusijos imperijos junginys, įsteigtas Aleksandro III įsaku 1893 m. ir skirtas sienų apsaugai. Korpusas buvo suformuotas atskyrus Rusijos imperijos Finansų ministerijos Muitų rinkliavų departamento Pasienio priežiūros skyrių.

Korpusas buvo padalintas į apygardas (buvo sukurtos 7 pasienio apygardos), šios į brigadas, brigados į skyrius (rus. отдел). Skyriai dalinti į būrius (rus. отряд) ir postus (rus. пост).

Po 1917 m. Spalio revoliucijos Pasienio korpusas dar saugojo valstybės sieną. Pilietinio karo metais valstybės sienos apsauga buvo pavesta reguliariesiems DVRA daliniams. Vėliau, panaudojant buvusio korpuso darbuotojus, buvo organizuota nauja pasienio apsaugos tarnyba.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą visi pasienio būriai buvo beveik vienodai organizuoti (turėjo vienodus etatus ir vienodą ginkluotę). Pasienio būrį sudarė:

  • 4–5 pasienio komendantūros. Kiekvieną komendantūrą sudarė:
  • manevrinė grupė (150–250 pasieniečių), kurią sudarė:
    • valdyba,
    • 3–5 pasienio užkardos (po 50 pasieniečių),
  • seržantų mokykla (70–100 pasieniečių).

Rusijos Federacijoje reformuojant pasienio tarnybą pasienio būriai buvo panaikinti. Daugelyje buvusių TSRS respublikų pasienio būriai tebeegzistuoja.

Pasienio būrys, priklausomai nuo regiono, vietovių sudėtingumo ir kitų ypatumų, prižiūri valstybės sienos atkarpą nuo keliasdešimt kilometrų iki kelių tūkstančių (jūros siena) kilometrų. Pasienio būrys aprūpintas priemonėmis, būtinomis tokio ruožo apsaugai. Pvz., Atskirasis arktinis pasienio būrys saugojo 7350 km valstybės sienos atkarpą.[5].

1991 m. Tarybų Sąjungoje egzistavo 82 pasienio būriai, įėję į 10 pasienio apygardų. Išimtis buvo Atskirasis arktinis pasienio būrys, neįėjęs į jokią pasienio apygardą. Taip pat egzistavo mokomieji pasienio būriai, kuriuose buvo ruošiami pasienio kariuomenės specialistai.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal struktūrą pasienio būrys yra junginys, kurį sudaro daliniai – kelios pasienio komendantūros, pasienio užkardos ir, jei reikia, kontrolės praleidimo punktas. Pasienio būrio valdymo aparato struktūra ir komendantūrų bei užkardų skaičius priklauso nuo saugomos valstybės sienos atkarpos ilgio, operatyvinės padėties. Ypatingais laikotarpiais gali būti sudaromos laikinos grupės. Kai kurie pasienio būriai, saugojantys trumpas sienos atkarpas, gali neturėti pasienio komendantūrų ir būti sudaryti tiesiogiai iš 5–8 pasienio užkardų. Tokie buvo Piandžos ir Iškašimo pasienio būriai.

Pasienio būrių struktūra galėjo būti labai įvairi, priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Visoje TSRS galbūt nebuvo dviejų vienodos struktūros pasienio būrių.

Pasienio būrį paprastai sudarė:

  • Valdymo organai – štabas, skyriai, tarnybos, padaliniai;
  • pasienio komendantūros] (0–7);
  • būrio pavaldumo pasienio užkardos (ar kontrolės praleidimo punktai arba pasienio kontrolės užkardos) (0–8);
  • mokomasis centras (ar mokomasis punktas);
  • komendantinė kuopa (būrys) arba komendantinė užkarda;
  • karinis orkestras;
  • ryšių kuopa (ar užkarda);
  • klubas;
  • radiotechninis punktas (postas);
  • materialinio aprūpinimo kuopa (ar užkarda) arba autotransporto kuopa ir ūkinio aprūpinimo kuopa;
  • medicininės pagalbos punktas;
  • remonto kuopa (ar užkarda) arba jungtinės remonto techninės dirbtuvės;
  • inžinerinė pionierių kuopa (ar užkarda).

Be to, į pasienio būrį galėjo įeiti:

  • kontrolės praleidimo punktas (arba pasienio kontrolės skyrius) – vienas ar keli;
  • motomanevrinė grupė – viena ar kelios (arba rezervinė pasienio užkarda);
  • desantinė šturmo manevrinė grupė;
  • minosvaidžių divizionas (baterija);
  • traukinių palydos kuopa (postas);
  • žvalgybinė (žvalgybinė paieškos) pasienio užkarda;
  • seržantų mokykla (arba tarpbūrinė seržantų mokykla);
  • padidinto kovingumo būrys;
  • atskiroji specialiosios žvalgybos grupė;
  • vežiojimo kuopa;
  • inžinerinė kelių kuopa;
  • šarvuotųjų transporterių būrys.

Pvz.: 117-asis pasienio būrys (veikęs Tadžikijos TSR) 1955 m turėjo:

  • personalas – 601 žmogus;
  • jojamieji arkliai – 401;
  • gurguolės arkliai – 28;
  • asilai – 60;
  • mulai – 15;
  • paieškos šunys – 8;
  • sarginiai šunys – 32.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Большая советская энциклопедия. — Москва: Советская энциклопедия. 1969–1978 годов.
  2. Контрразведывательный словарь. — Высшая краснознаменная школа Комитета Государственной Безопасности при Совете Министров СССР им. Ф. Э. Дзержинского, 1972 год.
  3. Пограничный словарь. — М.: Академия Федеральной ПС России, 2002 год.
  4. Оф. сайт История, Пинский пограничный отряд. Archyvuota kopija 2014-04-08 iš Wayback Machine projekto.
  5. Сайт погранец.ру, Отдельный Арктический пограничный отряд.