Kreacionizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pasaulio sutvėrimas)
Gustavas Dorė „Šviesos sukūrimas“

Kreacionizmas – tikėjimas, kad visa gyvybė ir jos formos, pasaulis, Visata ir Žemė buvo sukurti antgamtinės būtybės (Dievo) arba jai dalyvaujant. Sukūrimas gali būti traktuojamas kaip vienaveiksmis sukūrimas iš nieko (lot. ex nihilo). Abraominės religijos (judaizmas, krikščionybė, islamas), taip pat ir primityvios religijos turi šį sukūrimo mitą.[1]

Galima išskirti du pagrindinius kreacionizmo teorijos tipus:

  • Pirmasis variantas remiasi religiniu tikėjimu apie dieviškąjį pasaulio sukūrimą, tačiau sukūrimo proceso suvokimas daugmaž atitinka dabartinius mokslo tyrimus. Pagal šią versiją Biblijoje aprašyta genezė (pasaulio sukūrimas) yra simbolinis religinis tekstas, kurio kalba yra simbolinė, t. y., neturi būti interpretuojama pažodžiui.
  • Antrasis kreacionizmo tipas, angliškai vadinamas Creation Science (sukūrimo mokslas), remiasi pažodine Biblijos interpretacija. Šio tipo kreacionistai gali būti skirstomi į daugybę srovių. Vieni iš jų mano, kad visatos amžius yra nedidelis, mažiau nei 10 000 metų ir dažniausiai tvirtina, kad Dievas visatą sukūrė prieš 6000 metų. Kiti sutinka su tuo, kad visatos amžius yra žymiai didesnis – milijonai ar net keli milijardai metų. Dalis iš jų mano, kad gyvybė buvo sukurta per 6 dienas kaip ir rašoma Biblijoje, o kiti teigia, kad tos dienos gali reikšti ne įprastines dienas, o šimtus milijonų metų. Šie kreacionistai įvairiai interpretuoja Nojaus tvano teoriją, kuri patvirtinanti jų teiginius. Pasak vienų, didžiulio potvynio metu žuvo didelė dalis gyvybės formų, kurios nuskendo susidariusiame purve, dėl to dabar galima rasti fosilijų pasiskirsčiusių nevienodo amžiaus uolienose. Kiti teigia, kad potvynio metu mažesni gyvūnai – žinduoliai galėjo išlikti medžių viršūnėse, o žmonės išsigelbėjo kalnuose. Antrojo tipo kreacionistai savo poziciją priešpriešina Č. Darvino teorijai. Jie aiškina pasaulio ir gyvybės atsiradimą antgamtinių jėgų (Dievo) pagalba, kas prieštarauja tradicinio mokslo duomenims, todėl sukūrimo mokymas yra priskiriamas pseudomokslams.

Viena iš kreacionizmo formų taip pat laikoma teistinės evoliucijos teorija. Pirmasis kreacionizmo tipas bei teistinė evoliucija kritikuojama iš Okamo skustuvo pozicijų: kadangi evoliucijos teorijos visiškai pakanka paaiškinti gyvybės atsiradimą ir vystymąsi, papildoma Dievo koncepcija esanti tiesiog nereikalinga. Antrojo tipo kreacionistų tikėjimas prieštarauja Darvino Evoliucijos teorijai.

JAV yra du kreacionizmo muziejai: „Sukūrimo muziejusKentukyje ir „Sukūrimo įrodymų muziejusTeksase.

Kreacionizmas mokymosi įstaigose[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kreacionizmas nėra dėstomas kaip mokslinė teorija jokios pasaulio šalies mokymosi įstaigose, kreacionizmą dar XX a. pradžioje pradėjo keisti darvinizmu besiremiančios teorijos. Kai kuriose šalyse kreacionizmas studijuojamas per religinio lavinimo pamokas, jei jas pasirenka mokinių tėvai.

1987 m. JAV Aukščiausiasis teismas nutarė, kad mokyti kreacionizmo iš viešų pinigų finansuojamose mokyklose prieštarauja konstitucijai. 2005 m. šis sprendimas išplėstas įtraukiant ir protingo sumanymo idėją. Tačiau kai kuriose JAV valstijose ieškoma įstatymo spragų, bandant kritikuoti evoliucijos teoriją.[2] 2007 m. Europos Taryba uždraudė skelbti kreacionizmo bei jos labiau išplėtotos atmainos protingojo sumanymo idėjas mokyklose, paliekant išimtį religinio pobūdžio pamokoms.[3]

Kreacionizmas Krikščionybėje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krikščioniškos bažnyčios neturi vieningos nuomonės apie kreacionizmą. Dalis jų aiškina pasaulio sukūrimą, aprašytą Biblijoje tiesiogiai, kaip 6 dienų procesą. Kita dalis laikosi nuomonės, kad sukūrimo "dienas" aprašytas Pradžios Knygoje reikia suprasti netiesiogiai, ir jos galėjo būti ne įprastomis paromis, o tūkstančiais, milijonais arba milijardais metų. Taip, pavyzdžiui, dalis Stačiatikių bažnyčios laikosi nuomonės, jog Dievas panaudojo evoliuciją, kad sukurtų pasaulį per milijardus metų, kita dalis priešinasi tam argumentui tvirtindama, jog evoliucija paaiškina žmogaus kilmę, tačiau nepaaiškina sielos atsiradimo. Katalikų bažnyčia neturi oficialios pozicijos sukūrimo atžvilgiu ir leidžia savo tikintiesiems patiems interpretuoti pasaulio sukūrimą. Dauguma Protestantiškųjų bažnyčių laikosi 6 dienų sukūrimo pozicijos, dažniausiai datuodami tai įvykus prieš 6000 metų.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bronislovas Kuzmickas. Kreacionizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. „JAV valstijoje norima atsikratyti evoliucijos teorijos“. LRT. 2015-09-08. Nuoroda tikrinta 2019-10-22.
  3. „Council of Europe approves resolution against creationism“. National Center for Science Education. Berkeley, Calif.: National Center for Science Education. 2007-10-05. Nuoroda tikrinta 2009-11-18.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]