Partinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Partijos politinėje sistemoje priklausomai nuo įvairių faktorių sudaro partinę sistemą. Tarp faktorių darančių įtaką partinės sistemos susidarymą ir raidą galime išskirti taikomą rinkimų sistemą. Negalima vienareikšmiškai pasakyti kokio tipo partinė sistema yra geriausia. Valstybės partinė sistema lemia kiek politinių partijų turi realius šansus formuoti vyriausybę.

Paprastai išskiriami keturi pagrindiniai tipai:

Kartais dar išskiriama kooperacijos partinė sistema. Šioje sistemoje esančios politinės partijos blokuojasi ir faktiškai nelieka veiksmingos opozicijos. Po rinkimų pagrindinės partijos atsisako konkurencijos. Tipiška kooperacijos partine sistema laikoma Šveicarijos partinė sistema. Nuo 1959 m. Federacijos taryboje (aukščiausiame federaliniame vykdomosios valdžios organe) vietos paskirstomos vadovaujantis nekintama formule 2+2+2+1 radikalų demokratų, krikščionių demokratų, socialdemokratų ir Liaudies partijoms.

Istorinė raida[taisyti | redaguoti kodą]

Vakarų Europos partinės sistemos yra istorinės modernizacijos produktas, susiformavęs pramoninės revoliucijos laikotarpiu. Partinėms sistemoms susidaryti didžiausią įtaką darė centro - periferijos, religinis - pasaulietinis, miesto - kaimo socialiniai lūžiai ir klasiniai konfliktai. Tuo metu pagrindinė partijų funkcija buvo tam tikrų visuomeninių segmentų atstovavimas valstybės struktūrose. Net ir vėliau tapusios masinėmis partijomis daugelis iš jų atspindi šiuos partinės sistemos formavimosi pradžioje buvusius socialinius lūžius ir konfliktus.