Partenogenezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amaro patelė gimdo palikuonį, genetiškai identišką motinai

Partenogenezė – viena iš nelytinio dauginimosi formų, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių. Žodis „partenogenezė“ kildinamas iš dviejų graikų kalbos žodžių: parthenos (παρθενος) – nekaltas ir genos (γενεσις) – gimimas. Skiriamos dvi partenogenezės formos: natūrali ir dirbtinė:

  • Natūrali partenogenezė. Ji būdinga kai kuriems augalams, kirmėlėms, vabzdžiams ir vėžiagyviams. Vienu atveju kai kurie gyvūnai gali vystytis tiek iš apvaisintos, tiek ir iš neapvaisintos kiaušialąstės. Iš apvaisintos kiaušialąstės išsivysto patelės, o iš neapvaisintos – patinai. Šitaip dauginasi skruzdėlės, bitės, verpetės. Šių gyvūnų grupių partenogenezė yra kaip prisitaikymas kiekybiniam lyčių santykiui reguliuoti. Kitu atveju kiaušialąstės vystosi be apvaisinimo. Ši partenogenezė būdinga kai kuriems driežams. Tačiau daugeliui rūšių būdinga ciklinė partenogenezė. Pavyzdžiui, amarų, dafnijų, verpečių patelės vasarą dauginasi tik partenogenetiškai, o rudenį jau būdingas apvaisinimas. Tiek ciklinė partenogenezė, tiek vystymasis be apvaisinimo išsivystė tiems gyvūnams, kurių daug žūdavo arba kuriems būdavo sunku susirasti priešingos lyties individą.
  • Dirbtinė partenogenezė. Panaudojus kai kurias chemines medžiagas galima dirbtinai priversti partenogenetiškai daugintis dygiaodžius, kirmėles, moliuskus ir kitus gyvūnus. Dirbtinė partenogenezė taikoma šilkverpių auginimui.