Parlamentiniai rinkimai Lenkijoje 1989 m.
Parlamentiniai rinkimai Lenkijoje 1989 m. (vadinami birželio rinkimais[1], kontaktiniais rinkimais[2], rinkimais į kontaktinį Seimą[3]) įvyko Lenkijoje 1989 m. birželio 4 ir 18 d. Jų pobūdis bei eiga buvo nustatyta Apskritojo stalo derybose. Rinkimų metu buvo išrinkti 460 LLR Seimo ir 100 Senato narių.
Tai buvo pirmieji iš dalies laisvi rinkimai Lenkijoje po II pasaulinio karo. Nedemokratinės komunistinės Lenkijos Liaudies Respublikos valdžios atstovai užtikrino valdančiajai „koalicijai“ (Lenkijos jungtinei darbininkų partijai ir jos satelitams) mažiausiai 299 (65 %) mandatų Seime. Kitos vietos (161, t. y. 31 %) buvo skirti nepartiniams kandidatams. Kova už šias vietas bei už visus senatorių mandatus buvo atvira ir demokratinė. Šias vietas užimti galėjo ir demokratinės opozicijos nariai, ir atvirai arba neformaliai koalicijos remiami asmenys, ir įvairiausių visuomeninių bei profesinių organizacijų atstovai, nepriklausomi kandidatai. Šie rinkimai baigėsi lemtinga Solidarumo opozicijos pergale. Visuomeninio judėjimo „Solidarumas“ remiami kandidatai laimėjo visus Seimo mandatus (skirtus nepartiniams kandidatams) bei 99 % Senato mandatų.[1] Tuo tarpu koalicinė pusė patyrė visišką fiasko, o skaudžiausiu laikomas beveik visų kandidatų iš šalies sąrašo, kuriame buvo įrašyta dauguma režimo lyderių, pralaimėjimas.[4] Po šių rinkimų Lenkija tapo pirmąja Rytų bloko valstybe, kurioje demokratinės opozicijos atstovai įgavo realią įtaką valdžios sprendimams. Šie rinkimai – tai politinių permainų Lenkijoje lūžio momentas[1], ryškiai pagreitinę politinę šalies transformaciją.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Antoni Dudek. Wybory czerwcowe Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto. (lenkų k.) (prieiga 2014-10-15)
- ↑ Jacek Żakowski. Jak naprawić demokrację (lenkų k.) (prieiga 2014-10-15)
- ↑ Wybory parlamentarne w 1989 roku (lenkų k.) (prieiga 2014-10-15)
- ↑ Wojciech Roszkowski. Najnowsza historia Polski 1980–2002. Warszawa: Świat Książki, 2003, 117 psl. (lenkų k.)
- ↑ Paulina Codogni. Wybory Czerwcowe 1989 roku. Warszawa: Instytut Pamięci Narodowej, 2012 (lenkų k.)