Park and ride

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – publicistinis stilius
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.

Park-and-Ride - eismo ir transporto infrastruktūros planavimo principas. Anglų kalboje sutinkamam žodžių junginiui „Park-and-Ride“ atrasti vienareikšmišką vertimą į lietuvių kalbą nelengva, be papildomų paaiškinimų jį suprasti sunku.

"Park-and-ride automobilių parkavimo aikštelė Oxforde.

Pirmasis šio junginio žodis „park“ anglų kalboje reiškia „pastatyti automobilį“, t. y. „parkuotis“, antrasis – „ride“ – „važiuoti“. „Parkuotis ir važiuoti“. Šiuo žodžių junginiu angliakalbiai apibūdina eismo ir transporto infrastruktūros planavimui taikomą principą. Naudojant šį principą, netoli viešojo transporto, skirto artimajam susisiekimui, stotelių statomos stovėjimo aikštelės, kuriomis gali naudotis lengvųjų automobilių, taip pat ir motociklų bei autobusų vairuotojai, ir toliau keliauti viešuoju transportu, kaip, pvz., metropolitenas, lengvasis metro ar tramvajus. Tai ypač patogu dirbantiems asmenims, kuriems tokiu būdu suteikiama galimybė palikti asmeninę transporto priemonę miesto pakrašty ir, naudojantis viešosiomis transporto priemonėmis, patekti į miesto centrą, išvengiant kamščių ir nesusiduriant su automobilio parkavimo problemomis. Vadinamojo „Park - and-Ride“ principo taikymas taip pat padeda suvaldyti transporto bei eismo problemas, kurios neišvengiamai atsiranda masinių renginių: futbolo rungtynių, muzikos koncertų ir kitų miesto švenčių metu.

Tolimajam susisiekimui taikomas principas, vadinamasis „Park-and-Rail“ tarnauja kitiems tikslams ir neturi analogų. Panašus į minėtąjį “Park-and-Ride” yra “Bike-and-Ride” principas: stotelėse įrengiami stovai dviračiams prirakinti, traukinių stotyse pastatomi netgi specialūs dviračių parkavimui skirti garažai.

Statybinis planas bei įrengimas[taisyti | redaguoti kodą]

„Park and ride“ kelio ženklas.

Statybiniu požiūriu „Park - and-Ride“ aikštelių įrengimas nesiskiria nuo gerai pažįstamų automobilių stovėjimui skirtų vietų kaip įprasti parkingai, antžeminės bei požeminės stovėjimo aikštelės ir daugiaukščiai parkavimui skirti garažai. Esminis skiriamasis tokių aikštelių įrengimo bruožas yra tas, jog jos statomos netoli artimojo susisiekimo transporto stotelių; reikalui esant kelią į jas nurodo specialūs ženklai. Patogumo dėlei parkavimui skirtus daugiaukščius garažus geležinkelio stotyse dažnai įprasta statyti nuo laukiamosios keleivių salės nukreiptoje geležinkelio bėgių platformų pusėje. Taip atvykę keleiviai tuneliu gali lengvai ir tiesiogiai patekti į parkingą, nepakilę į laukiamąją salę ir neišėję į lauką, taip darydami lanką, gaišdami laiką ir t. t.

 

Politiniai bei socialiniai „Park - and-Ride“ principo taikymo tikslai[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas iš politinių „Park - and-Ride“ principo taikymo tikslų yra noras sumažinti transporto srautą didelio gyventojų tankumo vietose ir paskatinti dirbančius žmones naudotis viešuojo transporto paslaugomis. „Park - and-Ride“ stovėjimo aikštelių statymas ir eksploatavimas yra finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Vokietijoje „Park - and-Ride“ stovėjimo aikštelių statymą ir naudojimąsi jomis reglamentuoja visuotinis viešojo transporto finansavimo įstatymas.

"Park and ride" Autobusas, Anglija.

Nepaisant visų „Park - and-Ride“ principo taikymo transporto ir eismo sistemoje privalumų, negalima teigti, kad jis teikia vien tik politinio, socialinio ar kitokio pobūdžio naudą. „Park - and-Ride“ stovėjimo aikštelių statymas ir priežiūra reikalauja didelių investicijų, neigiamas aspektas yra ir tas, jog jos daro įtaką ir netgi skatina gyventojų migraciją iš vieno miesto ar vietovės į kitą, ypatingai į tokią, kurioje yra “Park - and-Ride” stovėjimo aikštelių ir išvystytas viešasis transportas. Kaip jau minėta anksčiau, tai ypač patogu kasdien į darbą vykstantiems ir netrumpą kelio atkarpą turintiems įveikti asmenims.

Yra manoma, kad „Park - and-Ride“ principo taikymas skatina gyventojų migraciją iš centro į pakraščius, kas vėlgi turi neigiamos įtakos miesto ir transporto infrastruktūros planavimui. Tačiau gyventojų kraustymąsi iš miesto į jo pakraščius ar atokesnes vietoves nulemia ir daugelis kitų įvairių veiksnių. Nesant įrengtoms „Park - and-Ride“ stovėjimo aikštelėms, miesto centrui pasiekti būtų naudojamas nuosavas automobilis. Vietovėse, kuriose įrengtos mažos „Park - and-Ride“ stovėjimo aikštelės, fiksuojamas ne itin ženklus poreikio naudotis viešojo transporto priemonėmis augimas. Paėmus dirbančiuosius asmenis, kasdien vykstančius į darbą nuosavu automobiliu, vienam automobiliui tenka vidutiniškai 1,5 asmens (vietovėse, kuriose yra „Park - and-Ride automobilių stovėjimo aikštelių, šis skaičius dar mažesnis), taip kad 200 vietų turinti „Park - and-Ride“ stovėjimo aikštelė skatina daugių daugiausiai 300 papildomų traukinio keleivių atsiradimą. Net ir maža metro stotis kasdien be didesnių pastangų sulaukia keturženklio papildomų keleivių skaičiaus.

Taigi „Park - and-Ride“ yra tarsi tam tikra alternatyva ir papildoma priemonė planuojant eismo ir transporto infrastruktūros modelio visumą, tačiau toli gražu ne būtinybė. Šio principo taikymas, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, ne visada pasiteisina. Siekiant, jog jis atneštų anksčiau straipsnyje minėtos naudos, o ne išbalansuotų iki tol egzistavusią eismo ir transporto struktūrą ir demografinius vienos ar kitos vietovės duomenis, jis turėtų būti taikomas tik išsamiai išstudijavus jo naudojimo, t. y. „Park - and-Ride“ automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo būtinumo, klausimą.


Vikiteka