Paprastoji skalsė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Claviceps purpurea
Paprastoji skalsė (Claviceps purpurea) ant sėjamojo rugio (Secale cereale)
Paprastoji skalsė (Claviceps purpurea) ant
sėjamojo rugio (Secale cereale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Aukšliagrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Ascomycota)
Klasė: Aukšliagrybiai
(Wikispecies-logo.svg Ascomycetes)
Eilė: Hipokrėjiečiai
(Wikispecies-logo.svg Hypocreales)
Šeima: Skalsiagrybiniai
(Wikispecies-logo.svg Clavicipitaceae)
Gentis: Skalsiagrybis
(Wikispecies-logo.svg Claviceps)
Rūšis: Paprastoji skalsė
(Wikispecies-logo.svg Claviceps purpurea)
LogoIF.png Index Fungorum
Toxic.png

Paprastoji skalsė (lot. Claviceps purpurea) – skalsiagrybių (Claviceps) genties parazitinis rugio grybas.

Paprastoji skalsė vystosi rugio varpos žieduose. Sudaro pailgus, kartais tribriaunius, šiek tiek lenktus, kietus, juodai violetinius darinius – gimdinius skleročius. Ilgis – 1-3 cm, storis – iki 0,6 cm.

Jau senovės Graikijoje buvo žinoma, kad vartojant grūdus, užkrėstus skalsėmis, kyla epidemija. Šalia sunkių ūmių apsinuodijimų gali būti ir lėtinių.

Skalsėse yra fiziologiškai labai aktyvių alkaloidų. Kai kurie iš jų yra labai nuodingi, todėl jokiu būdu negalima vartoti maistui skalsėmis užkrėstų grūdų.

Skalsių alkaloidų cheminės struktūros pagrindą sudaro indolo darinys – lizergo rūgštis. Jos dariniai labai stipriai veikia centrinę nervų sistemą. Lizergo rūgšties dietilamidas arba LSD, yra viena stipriausių medžiagų, sukeliančių haliucinacijas. Mažiausios LSD dozės sukelia žmonių psichinės veiklos sutrikimus – atsiranda labai ryškios, nepaprastos klausos ir regėjimo haliucinacijos, susijaudinimas, nerimas. Viename grame LSD yra apie 4000 dozių, galinčių sukelti laikiną aukštosios nervinės veiklos sutrikimą.

Nėra pastebėta, kad skalsėmis užkrėstuose grūduose savaime susidarytų LSD ar panaši medžiaga. Tačiau istorijoje yra žinomi keli masiniai susirgimai, kilę vartojant skalsėmis užkrėstų grūdų miltus, kurių metu atsirasdavo audringo psichomotorinio susijaudinimo reiškinių, vaizdingos ir bauginančios haliucinacijos.

Ūmiai apsinuodijus, po kokios valandos pajuntamas šleikštulys, prasideda vėmimas, viduriavimas, ima skaudėti galvą ir pilvą, kankina troškulys, jaučiamas svaigimas, blogiau girdi ir mato, silpnėja lytėjimo pojūtis, eisena tampa netvirta, kalba – neaiški. Ima trūkčioti raumenys, atsiranda viso kūno traukuliai, pasunkėja šlapinimasis, krinta kūno temperatūra, pakyla kraujospūdis, sulėtėja pulsas. Ligonis pradeda kliedėti, prasiseda koma. Nusilpus širdies veiklai, žmogus gali mirti.

Pirmoji pagalba suteikiama kiek galint greičiau. Pirmiausia reikia sukelti ar palaikyti prasidėjusį vėmimą. Skrandis plaunamas aktyvuotos anglies suspensija arba 0,2 % tanino tirpalu. Tais pačiais skysčiais daromos klizmos. Duodama gerti vidurių paleidžiamųjų druskų, juodos kavos, stiprios arbatos. Spiritiniais skysčiais įtrinamos rankos ir kojos, kūnas šildomas. Tolesnė medicininė pagalba teikiama medicinos įstaigose.

Medicinai nepakanka natūraliai augančių skalsių, todėl jos specialiai auginamos vaistažolių ūkiuose, užkrėtus rugių varpas. Skalsėms auginti palankiausia yra didelė oro drėgmė (70 % ir daugiau).

Medicina[taisyti | redaguoti kodą]

Skalsė turi daug didesnį gydomąjį poveikį nei pats rugys. Dėl stipraus alkaloidų poveikio organizmo funkcijoms, skalsės naudojamos medicinoje. Jų preparatai naudojami kraujagyslių veiklai, kraujospūdžiui ir galvos skausmui mažinti, neurozėms, bei vegetatyviniams kraujagyslių sutrikimams gydyti. Gaminami preparatai, kuriais gydomas padidėjęs nervų sistemos jaudrumas, nemiga, vegetacinė distonija, klimakterinio periodo ir menstruacijų ciklo sutrikimai, gimdos atonija.

Skalsių preparatai yra toksiški, todėl juos galima vartoti tik su gydytojo žinia.

Vardai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra duomenų, kad Lietuvoje, Panevėžio rajone, Smilgiuose Paprastoji skalsė vadinta Laimės vardu. (LKŽe)


Commons-logo.svg Vikiteka: Paprastoji skalsė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka