Paprastoji musmirė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Amanita muscaria
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria)
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Skydabudiniai
(Wikispecies-logo.svg Pluteaceae)
Gentis: Musmirė
(Wikispecies-logo.svg Amanita)
Rūšis: Paprastoji musmirė
(Wikispecies-logo.svg Amanita muscaria)
LogoIF.png Index Fungorum

Paprastoji musmirė (lot. Amanita muscaria, vok. Fliegenpilz) – musmirių (Amanita) genties grybas.

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Amanita muscaria close-up.jpg

Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė iki 20-25 cm skersmens, ryškiai raudona, su baltomis karputėmis ar plėvelėmis (apvalkalo liekanomis), lietui jas nuplovus, musmirė tampa panaši į raudonas ūmėdes. Lakšteliai balti, minkšti, tankūs, laisvi. Kotas 8-20 cm ilgio, 1-3 cm storio, su baltu rinkiu, pagrindas gumbiškai sustorėjęs, su tvirtai apaugusia išnara. Trama balta, minkšta, be ypatingo kvapo ir skonio. Auga liepos-spalio mėn. įvairiuose miškuose.

Nuodingumas[taisyti | redaguoti kodą]

Musmirė dažnai yra klaidingai laikoma ypač nuodingu grybu. Tačiau iš tiesų jos nuodingumas dažniausiai smarkiai perdedamas – mirtys, sukeltos musmirių vartojimo, yra retas reiškinys[1]. Pagrindinės musmirių psichoaktyviosios medžiagos yra iboteninė rūgštis, muscimolis, muskazonas ir muskarinas.

Rekreacinis vartojimas ir poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Šį grybą dėl jo psichoaktyvių savybių nuo seniausių laikų vartojo žyniai, šamanai, kariai[2].

Musmirės vartotojai mini šiuos poveikius: pakitęs vaizdinių ir garsinių signalų suvokimas, pusiausvyros praradimas, lengvi raumenų trūkčiojimai[3].

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Paprastoji musmirė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka