Paprastoji kiaulpienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Taraxacum officinale
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Eilė: Astriečiai
(Wikispecies-logo.svg Asterales)
Šeima: Astriniai
(Wikispecies-logo.svg Asteraceae)
Gentis: Kiaulpienė
(Wikispecies-logo.svg Taraxacum)
Rūšis: Paprastoji kiaulpienė
(Wikispecies-logo.svg Taraxacum officinale)
Paprastoji kiaulpienė

Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale, vok. Gewöhnlicher Löwenzahn) – astrinių (Asteraceae) šeimos kiaulpienių (Taraxacum) genties augalų rūšis.

Aukštis 5-40 cm. Lapai 5-40 cm ilgio. Graižas 25-75 mm skersmens. Žydi balandžio-gegužės mėn. Vaisius – daugybė smulkių pailgų sėklųlukštavaisių, kurių kiekvienas turi ilgakotį skristuką, atliekantį parašiutėlio vaidmenį ir garantuojantį intensyvų augalo plitimą.

Lietuvoje labai dažna rūšis. Auga visur: pievose, vejose, parkuose, soduose, laukuose, ganyklose, pakelėse. Yra įkyri, sunkiai išnaikinama piktžolė.

Parastosios kiaulpienės skristukas

Turinys

[taisyti] Panaudojimas

Lapai – labai geras ankstyvas paukščių ir triušių pašaras.

Medingas augalas, teikiantis daug nektaro ir žiedadulkių.

[taisyti] Sudėtis

Karčiose pieniškose sultyse yra seskviterpeninio laktono, laktukopikrino, glikozidų, 24-40% inulino, fruktozės, truputis eterinio aliejaus, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.

[taisyti] Mityba

Gaminamas ankstyvas šviesiai geltonas, kartoko skonio kiaulpienių medus.

Džiovintas ir paskrudintas kiaulpienės šaknis galima naudoti kaip kavos pakaitalą.

Jaunus lapus galima valgyti vietoj salotų.

[taisyti] Vaistinės augalo savybės

Vaistams vartojamos šaknys, kartais lapai. Kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, gerina apetitą.

[taisyti] Vaistinės žaliavos rinkimas

Vaistinei žaliavai paruošti šaknys kasamos anksti pavasarį prieš pasirodant lapams (iki balandžio pabaigos) ir rudenį pradėjus lapams nykti (rugsėjo-spalio mėn.). Iškastos šaknys nuvalomos nuo žemių, pašalinamos smulkios šaknelės ir lapų likučiai. Šaknys nuplaunamos, storesnės perskeliamos pusiau išilgai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba apšildomoje džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Iš 3-3,5 kg šviežių šaknų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Gerai išdžiovintų šaknų paviršius rudas, perlaužus – vidus pilkai baltas su gelsvai rusva šerdimi viduryje. Žaliava bekvapė, karti.

Vikiteka