Paprastoji kiaulpienė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Taraxacum officinale | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) |
||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Paprastoji kiaulpienė (lot. Taraxacum officinale, vok. Gewöhnlicher Löwenzahn) – astrinių (Asteraceae) šeimos kiaulpienių (Taraxacum) genties augalų rūšis.
Aukštis 5-40 cm. Lapai 5-40 cm ilgio. Graižas 25-75 mm skersmens. Žydi balandžio-gegužės mėn. Vaisius – daugybė smulkių pailgų sėklų – lukštavaisių, kurių kiekvienas turi ilgakotį skristuką, atliekantį parašiutėlio vaidmenį ir garantuojantį intensyvų augalo plitimą.
Lietuvoje labai dažna rūšis. Auga visur: pievose, vejose, parkuose, soduose, laukuose, ganyklose, pakelėse. Yra įkyri, sunkiai išnaikinama piktžolė.
Turinys |
[taisyti] Panaudojimas
Lapai – labai geras ankstyvas paukščių ir triušių pašaras.
Medingas augalas, teikiantis daug nektaro ir žiedadulkių.
[taisyti] Sudėtis
Karčiose pieniškose sultyse yra seskviterpeninio laktono, laktukopikrino, glikozidų, 24-40% inulino, fruktozės, truputis eterinio aliejaus, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.
[taisyti] Mityba
Gaminamas ankstyvas šviesiai geltonas, kartoko skonio kiaulpienių medus.
Džiovintas ir paskrudintas kiaulpienės šaknis galima naudoti kaip kavos pakaitalą.
Jaunus lapus galima valgyti vietoj salotų.
[taisyti] Vaistinės augalo savybės
Vaistams vartojamos šaknys, kartais lapai. Kiaulpienės preparatai pagreitina tulžies išsiskyrimą, suaktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, gerina apetitą.
[taisyti] Vaistinės žaliavos rinkimas
Vaistinei žaliavai paruošti šaknys kasamos anksti pavasarį prieš pasirodant lapams (iki balandžio pabaigos) ir rudenį pradėjus lapams nykti (rugsėjo-spalio mėn.). Iškastos šaknys nuvalomos nuo žemių, pašalinamos smulkios šaknelės ir lapų likučiai. Šaknys nuplaunamos, storesnės perskeliamos pusiau išilgai. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje arba apšildomoje džiovykloje 40-50 C temperatūroje. Iš 3-3,5 kg šviežių šaknų gaunama 1 kg sausos žaliavos.
Gerai išdžiovintų šaknų paviršius rudas, perlaužus – vidus pilkai baltas su gelsvai rusva šerdimi viduryje. Žaliava bekvapė, karti.
