Paprastasis šermukšnis
| Sorbus aucuparia | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Paprastasis šermukšnis (lot. Sorbus aucuparia, angl. Rowan, vok. Vogelbeere) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų rūšis.
[taisyti] Augalų morfologija
Medis dažniausiai išauga iki 8–10 m, rečiau 15-20 m aukščio ir įpatingai retais atvejais iki 28 m.
Laja reta, kiaušiniška. Jauni ūgliai pūkuoti, paaugęs - pliki.
Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, tamsiai žali, pliki iš viršaus ir plaukuoti iš apačios.
Žiedai balti, specifinio kvapo, susitelkę gausiažiedėse skėtiškose šluotelėse. Žydi gegužės–birželio mėn.
Vaisiai – maži, apvalūs, beveik rutuliškos formos obuolėliai. Juose būna nuo 1 iki 7 sėklų. Vaisiai - raudonos, oranžinės arba raudonai oranžinės spalvos obuoliukai, apaugę trumpais retokais plaukeliais, sultingi, kartoko skonio. Subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Vaisiai valgomi. Juose yra apie 4-8 % cukraus, 0,6-2,8 % organinių rūgščių, daug pektinų, vitamino C, vitamino P karotino ir kt.
Paprastasis šermukšnis mėgsta drėgną ir purų dirvožemį. Lietuvoje auga lapuočių, spygliuočių bei mišriuose miškuose, kirtimuose, pamiškėse, auginamas soduose, sodybose, parkuose ir pakelėse. Tai vertingas dekoratyvinis, maistinis ir vaistinis augalas. Išgyvena iki 120 metų.
[taisyti] Panaudojimas
Viduramžiais šermukšnis buvo labai populiarus Europoje, o jo gydomąsias savybes žinojo dar senovės graikai.
Paprastojo šermukšnio mediena kieta, tvirta, tinkanti tekinimo darbams bei smulkiems gaminiams.
Žievė turi apie 14 % rauginių medžiagų.
Vartojami uogienių, acto, spirito, vyno gamyboje.
Žiemą vaisiais maitinasi miško paukščiai ir žvėreliai. Vikiteka
