Panspermija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Panspermija

Panspermija (gr. πανσπερμίαπᾶς/πᾶν (pas/pan) „visa“ ir σπέρμα (sperma) „sėkla“) – hipotezė, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešiojo meteoritai, asteroidai ir planetoidai.

Pagal hipotezę, primityvios gyvybės formos gali įveikti didelius atstumus Visatoje, o gyvybė į Žemę buvo atnešta būtent tokiu būdu. Teorijos šalininkai bando išspręsti prieštaravimą tarp didelio gyvybės kompleksiškumo iš vienos pusės, ir sąlyginai trumpo laiko per kuri ji atsirado. Daugelio mokslininkų panspermija laikoma viso labo spekuliacija, nes iki šiol gyvybė buvo rasta tiktai Žemėje.

Panspermija neaiškina, kaip gyvybė atsirado apskritai.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Panspermijos teorijos bruožų galima rasti jau graikų filosofo Anaksagoro darbuose, kuriose kalbama apie "gyvybės sėklas". Šios mintys vėl buvo pamirštos ir užgožtos Aristotelio teorijos apie spontanišką gyvybės atsiradimą. Viduramžiais Europoje šis klausimas net nebuvo keliamas, nes būtų prieštaravęs krikščioniškajam mokymui apie pasaulio sukūrimą. Tik XIX a., po Charles Darwin evoliucijos teorijos paskelbimo, vėl kilo susidomėjimas pirmosios gyvybės atsiradimo Žemėje problema.

Buvo sukurtos įvairios hipotezės apie biologinės evoliucijos pradžią. Tarp jų buvo ir panašios į panspermiją hipotezės, atstovaujamos Jöns Jakob Berzelius (1834 m.), Louis Pasteur (1864 m.), Hermann Richter (1865 m.), William Thomson (1871 m.) ir Hermann von Helmholtz (1871 m.).

XX a. pradžioje Svante Arrhenius pateikė pirmą teorinį panspermijos aprašymą (1903/1908).