Pamatinė lamina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Illu artery.jpg

Pamatinė lamina (bazalinė lamina) tai 50-200 nm storio danga, apgaubianti raumenų ir riebalines ląsteles, prisitvirtinusias prie epitelinio audinio bazalinio paviršiaus odoje, kraujagyslėse, virškinimo kanalo ir kvėpavimo takų ertmėse. Pamatinė lamina svarbi organų vystymuisi, nes ji palaiko epitelinių ląstelių poliškumą, lemia judriųjų ląstelių judėjimo kryptį, skiria vieną nuo kito greta esančius audinius. Pamatinė lamina sudaro užtvaras makromolekulėms. Tai lemia jos funkciją filtruojant kraują inkstuose.