Palestra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Palestra (gr. παλαίστρα) – imtynių mokykla senovės Graikijoje. Palestrose užsiiminėdavo mažai erdvės reikalaujančiomis sporto šakomis, tokiomis kaip kumštynės ir imtynės. Dalis palestrų būdavo visiškai nepriklausomos, o dalis – viešų gimnazijų dalys. Palestrų be gimnazijų būdavo, o gimnazijų be palestrų – nebūdavo.

Palestrų architektūra[taisyti | redaguoti kodą]

Vitruvijus savo 27 m. pr. m. e. veikale „Apie architektūrą“ pateikė daug žinių apie šios paskirties pastatus, kuriuos jis vadino „graikiško stiliaus palestromis“.

Senovės Graikijos palestrų pastatai būdavo statomi standartinio plano, nors būdavo įmanomos tam tikros variacijos. Palestrą sudarydavo kvadratinis ar pailgai stačiakampis kiemas, iš visų keturių pusių apsuptas portikus sudarančių kolonadų su kambariais. Kambarių paskirtis būdavo įvairi, vieni buvo skirti maudymuisi, kiti žaidimams kamuoliu, treti nusirengimui ir rūbų saugojimui, ketvirti bendravimui ar instruktažams, penkti sportinei įrangai laikyti. Šiaurinės pusės portikas būdavo dukart gilesnis, kad apsaugotų nuo oro. Palestros šonuose su viengubo gylio portikais būdavo įrengtos didelės salės (exedrae) su sėdynėmis, skirtos intelektualinėms diskusijoms. Dvigubo gylio pusė būdavo padalinta į dalis jaunuolių veiklai (ephebeum), bokso maišų zoną (coryceum), pudravimo kambarį konisterijų (conisterium), kambarį maudymuisi šaltu vandeniu ir alyvos saugyklą eleotezijų (elaeothesium).

Tipiški tokių palestrų pavyzdžiai buvo Olimpijoje ir Delfuose.

Romos imperijos laikais palestros būdavo statomos kartu su pirtimi arba prie pirties. Kai arabai ir turkai perėmė romėnų pirčių tradicijas, palestrų idėjos jie neperėmė.