Paleoantropologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Paleoantropologija - paleontologiją ir fizinę antropologją apjungianti disciplina, tyrinėjanti senovėje gyvenusius žmones, remiantis iškastiniais įrodymais (fosilijomis).

Paleoantropologijos ištakomis laikomi svarbūs atradimai XIX a. pirmame dešimtmetyje, kurie paskatino žmogaus evoliucijos tyrinėjimus. Prie šių svarbių įvykių priskiriami neandertaliečio aptikimas Vokietijoje, T. Hakslio Evidence as to Man's Place in Nature („Žmogaus vietos gamtoje įrodymai“), Č. Darvino The Descent of Man („Žmogaus kilmė“).

Dėl morfologinių panašumų hominidai buvo laikomi artimiausiais žmonėms gyvūnais jau nuo K. Linėjaus laikų. XIX a. buvo spėliojama, kad artimiausi gyvenantys giminaičiai buvo šimpanzės bei gorilos ir kad žmonės bei Afrikos žmogbeždžionės turi „bendrą protėvį“, todėl šių protėvių iškasenos turėtų būti aptinkamos Afrikoje.