Palangos valsčius

Koordinatės: 55°55′š. pl. 21°04′r. ilg. / 55.92°š. pl. 21.06°r. ilg. / 55.92; 21.06
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Palangos pavietas)

55°55′š. pl. 21°04′r. ilg. / 55.92°š. pl. 21.06°r. ilg. / 55.92; 21.06

Palangos valsčius
Laikotarpis: 15271950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Palanga
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija XVI a. vidurys
Šiaulių reparticija (1775–1791)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kuršo gubernija Gruobinios apskritis (1819–1915)
Lietuva Lietuva
Kretingos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kretingos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kretingos apskritis (1944–1950)

Palangos valsčius (rus. Полангенская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Palanga.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1527 m. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1667 m. paviete buvo 11 bajorų dūmų.

1819 m. valsčius perduotas Kuršo gubernijai caro Aleksandro I įsaku (taip caras stengėsi patenkinti vokiečių baronų interesus dėl patogesnio susisiekimo su Prūsija). Taip caras patenkino Kuršo gubernijos dvarininkų norą turėti tiesioginį ryšį per sieną su Klaipėdos krašte įsitvirtinusia Prūsija. Palangos valsčius buvo atskirtas nuo Vilniaus gubernijos ir priskirtas Kuršo gubernijai, kai Kuršo valdžia neprieštaravo Latgalos prijungimui prie Vitebsko gubernijos.[2]

Po I pasaulinio karo atiteko Lietuvai. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Kretingos rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923 m.[3] 92 4053 931
1932 m. 96 5009 5 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
87 6 apylinkės [5]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Būtingė - Būtingės apylinkė
Palanga Palangos miesto I seniūnija,
Palangos miesto II seniūnija
-
Paliepgiriai Paliepgirių seniūnija Paliepgirių apylinkė
Šventoji - Šventosios apylinkė
Vydmantai - Vydmantų apylinkė
Vilimiškė - Vilimiškės apylinkė
Virkštininkai Virkštininkų seniūnija -
Žibininkai Žibininkų seniūnija Žibininkų apylinkė
Iš viso: 5 seniūnijos 6 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 4053 žmonės:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  2. Romualdas Beniušis. Kaip mes prieš 100 metų iš brolių latvių atgavome Palangos pajūrį. 2021-03-30, Bernardinai.lt (tikrinta 2022-09-11).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 58
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 598 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 602 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 61