Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia

55°55′06″š. pl. 21°04′53″r. ilg. / 55.9183507°š. pl. 21.0812646°r. ilg. / 55.9183507; 21.0812646

Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia

Tikėjimo srovė	liuteronai
Savivaldybė	Palangos savivaldybė
Gyvenvietė	Palanga
Adresas	Saulėtekio takas 1
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta	2012 m.

Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia – evangelikų liuteronų bažnyčia, veikianti Palangoje. Pastatyta 2012 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nėra daugiau žinoma apie Palangos evangelikus liuteronus, ar jie turėjo nuolatinei maldai skirtą vietą, iki pat XX a. pradžios. Ši vietovė priklausė Kuršo gubernijai, todėl Palangos tikinčiuosius aptarnavo Rucavos-Būtingės parapijos kunigai. Pamaldos vyko miesto progimnazijos salėje šešis kartus metuose. Pasak 1903 m. Peterburge leisto Liuteronų Bažnyčios Savitarpio pagalbos fondo metraščio, Rucavos kunigas ieškojo lėšų maldos namų statybai jo aptarnaujamai filijai Palangoje. Buvo pripažįstama, kad apie 200 narių sudarančią parapiją būtina aptarnauti vietoje, o ne Būtingės bažnyčioje. Palangiškius evangelikus liuteronus sudarė kelios etninės grupės: vietos vokiečių ir latvių, Prūsijos lietuvių ir iš užsienio atvykusių vokiečių amatininkų. Kuršo guberniją sukrėtę 1905 m. revoliucijos įvykiai tikriausia sutrukdė šį siekį tuomet įgyvendinti.^[1]

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Palangos liuteronų bendruomenė tapo Kretingos liuteronų parapijos filija. Palangos parapijiečius aptarnavo iš Kretingos atvykstantys dvasiškiai. Neturėdama savos bažnyčios, nedidelė bendruomenė rinkosi Palangos vaistininko Vihelmo Bertingo, vėliau jo sūnaus Oskaro Aleksandro Bertingo privačiose vaistinės patalpose Vytauto g. 33. Čia pamaldoms buvo užleidžiamas didysis svečių kambarys. Vėliau namo antrame aukšte buvo įrengtas erdvus kambarys, kuriame parapija rinkosi net 18 metų.^[2] Palangos parapijoje sugyveno kelių tautybių žmonės, todėl pamokslai buvo sakomi lietuvių, latvių ir vokiečių kalbomis. Tikintieji siekė įsigyti nuosavus maldos namus, bet jiems to nepavykdavo dėl lėšų stygiaus. Jų prašymu aptarnaujantis kunigas iš Kretingos Karl Friedrich Josephi kreipėsi į žinomą Gustav Adolf vardo draugiją ir paprašė paramos Palangos maldos namams įrengti. Ši draugija patenkino palangiškių prašymą ir skyrė lėšas tinkamų patalpų įsigijimui. Buvo surastas ir įsigytas tinkamas namas ir pritaikytas pamaldoms pravesti. Maldos namas Palangoje, Jūratės gatvėje (maždaug dabartinio šokančio fontano vietoje), pašventintas 1928 m. Apeigas pravedė kunigas Maksas fon Bordelijus iš Skuodo. Palangoje savo nuolatinio kunigo neturėta, nes buvo Kretingos parapijos filija, kurią aptarnavo kunigai iš Kretingos, Skuodo, Būtingės ir Šiaulių.^[2] Praėjus dešimčiai metų, 1938 m. gegužės 10 d. Palangos miesto gaisro metu, maldos namai sudegė. Vienintelis išlikęs jų liudytojas šiandien yra šalia Šventosios esančioje Romos Katalikų Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės koplyčioje kabantis varpas. Ant jo išlietas užrašas: „Ev. Luth. Gemeinde Palanga 1928“.^[1] Netekusi maldos namų parapija meldėsi privačiuose namuose.

Sovietmečiu parapijos veikla buvo draudžiama. Palangiškiai liuteronai buvo priversti maldai vykti į Būtingės ir Kretingos bažnyčias. Kartą metuose liuteroniškos pamaldos vykdavo Palangos kapinių liuteronams skirtoje dalyje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Palangoje evangelikų liuteronų parapija atkurta 1993 m., tikintieji maldai rinkosi privačiame Vilniaus evangelikų liuteronų bendruomenės nario Povilo Pukio name Maironio g. 25.^[2] Atsikūrusi parapija iš karto ėmė planuoti būsimos bažnyčios statybą. 1998 m. Palangos miesto taryba leido rengti detalųjį planą būsimos bažnyčios sklype. Parapijiečių prašymu, valdžia leido projektuoti bažnyčią su bokštu, nes pagal tuometinius urbanistinius ribojimus, Palangos miesto pastatų aukštis negalėjo viršyti 15 m.^[1]

2005 m. liepos 30 d. padėtas kertinis akmuo modernios evangelikų liuteronų bažnyčios statyboms Palangoje. Nauja bažnyčia pašventinta 2012 m. liepos 14 d. Šia proga iš Maironio gatvės 25-uoju numeriu pažymėto namo, atsisveikinus su daugelį metų Palangos evangelikų liuteronų bendruomenei tarnavusiais maldos namais, naujosios bažnyčios link surengta iškilminga eisena.^[3] Ji pastatyta tik iš suaukotų pinigų.^[2] Altoriaus kryžių bažnyčiai padovanojo Latvijos Rucavos ir Nicos parapijų atstovai. Pastatyti vargonai iš Kiolno evangelikų liuteronų bažnyčios. Vokietijos Gėvelsbergo parapija bažnyčiai padovanojo varpus, medinius suolus, altorių ir krikštyklą.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios pastatą projektavo Gintautas Likša ir Irena Likšienė. Nestandartinė sklypo forma nulėmė ir pastato architektūrinį sprendimą. Bažnyčios aukštis 25 m. Kartu su bažnyčia pastatyti ir svečių namai, kuriuose įrengta 13 numerių parapijos svečiams ir renginių dalyviams, erdvi konferencijų ir parapijos renginių salė.