Palanga

Palanga



Palanga 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55°š. pl. 25°r. ilg. / 55; 25 (Palanga)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Lietuva
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Palangos savivaldybė

Gyventojų (2009)	17 574
Plotas	79 km²
Tankumas (2009)	222 žm./km²

Pašto kodas	centrinis LT-00001
Vikiteka	Palanga

Palanga – Lietuvos miestas prie Baltijos jūros, Klaipėdos apskrityje, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos. Klimatinis ir balneologinis kurortas. Palangos savivaldybė apima Palangos, Šventosios ir Būtingės gyvenvietes. Yra 3 pašto skyriai (centrinis LT-00001).

Gamta ir geografija

Pro miestą vakarų link teka Rąžės upė, per kurią pastatyta net 10 tiltų ir tiltukų. Vakarinį miesto pakraštį skalauja Baltijos jūra, čia yra daug paplūdimių. Pačiuose Palangos rytuose yra „Pavėsio“ kolektyviniai sodai. Pietiniame pakraštyje yra Nemirseta, etnografinės Anaičių kapinės. Pakeliui nuo Palangos centro Šventosios link, ties Kunigiškiais, yra Palangos oro uostas. Palangoje taip pat yra hipodromas.

Klaipėdos link, yra nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Klimatas

Nors miestui būdingas jūrinis klimatas (vėjuota ir gana daug kritulių), tačiau 1994 m. liepą ir 2002 m. rugpjūtį mieste išvis nebuvo kritulių (0,0 mm)^[1].

Miesto dalys

Kraštinės koordinatės

56° 04' 30‘’

21° 03' 00‘’

21° 08' 30‘’

55° 51' 20‘’

Istorija

Palangos teritorijoje žmonės gyveno jau III-I tūkstantmetyje pr. m. e. Rasta šio laikotarpio akmeninių, titnaginių, raginių kirvių, ietigalių. III–IV a. kapinyne rasta Romos monetų, žalvarinių papuošalų, geležinių įrankių ir ginklų, VIII–XIII a. kapuose – kuršiams būdingų žalvarinių ir sidabrinių papuošalų, ginklų, svarstyklių, gintaro kabučių ir karolių.

Pirmą kartą Palanga paminėta 1161 m. birželio 15 d., danams užėmus kuršių Palangos pilį (manoma, kad čia galėjo būti išlipęs Danijos karalius Valdemaras I su kariauna). Livonijos ordino ir Kuršo sutartyje gyvenvietė minima 1253 m. (kaip Palange). 1300-1413 m. Palangoje ant Birutės kalno veikė stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti bei kalendoriui tvarkyti.

XIII ir XIV a. buvo žvejų kaimas, bet jau žymus prekybos centras ir vienas svarbiausių Lietuvos uostų. Jį neretai puldavo danai ir švedai, kuriuos gyventojai vadindavo vikingais. Palangą kelis kartus buvo užgrobę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai, tačiau po Žalgirio mūšio vokiečiai buvo išstumti ir 1435 m. gruodžio 31 d. Brastos sutartis Palangą priskyrė LDK.

XV–XVII a. Palanga buvo svarbiausias Lietuvos uostas, kurio gyventojai užsiimdavo žvejyba, rinkdavo gintarą, prekiavo su kitais uostais. XVI–XVII a. buvo seniūnijos centras, nuo 1547 m. minima kaip miestelis, 1529–1562 m. buvo LDK neprivilegijuotųjų miestų sąraše. XVI a. pabaigoje pastatyta Palangos bažnyčia. 1600 m. leista rengti vieną savaitinį turgų ir du metinius prekymečius. Vėliau prekybos privilegijos buvo išplėstos. 1667 m. minimas Palangos pavietas. 1701 m. Švedijos kariuomenė išgriovė uostą. 1791 (ar 1792) metais Ketverių metų seimas Palangai kaip karališkam miestui suteikė Magdeburgo teises (savivalda įvesta, bet privilegijos nespėta gauti).

Paminklas II pasaulinio karo aukoms miesto centrinėje aikštėje

Piotras Semionovas-Tianšanskis nurodo, kad 1819 metais Palangos pajūris Kuršo gubernijai buvo priskirtas čia gyvenantiems bajorams pageidaujant. Yra publikuoti ir palangiškio Prano Jurgučio, kuris daugelį metų rūpinosi, kad Palangos pajūris būtų sugrąžintas Lietuvai, surinkti faktai šia tema. Pasak jo, Palangos atidavimu Kuršui pasirūpino Kurliandijoje gyvenę pasiturintys vokiečiai, kurie tuo metu dažnai iš Kuršo važinėdavo į Vokietiją. Tokioms kelionėms nuolat reikėdavo prašyti Kauno gubernatoriaus, kurio valdžioje buvo Palangos pajūris iki jo prijungimo prie Kuršo, leidimo pervažiuoti šią teritoriją. Tai vokiečiams sudarydavo nepatogumų, todėl jie ir pasirūpino, kad tos kliūtys jų kelionėse būtų pašalintos. Po to Kuršo gubernijos pakraščiuose atsidūrė daug žemaičių lietuvių. 1860 metais šiose vietose dirbęs rusų akademikas P. Kolppenas yra nurodęs, kad Gruobyno ir Alūkštos apylinkėse gyvena 5023 lietuviai ir 3828 lenkai.

XIX a. pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip vasarvietė. 1824 m. Palangą nusipirko caro armijos pulkininkas, grafas Mykolas Tiškevičius. Jis atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį tiltą, prie kurio švartavosi laivai, naujus rūmus. 1831 m. Palangoje sudegė daug namų. XIX a. pabaigoje ir XX a. 1-ojoje pusėje buvo valsčiaus centras. Spaudos draudimo metais per Palangą buvo gabenama lietuviška spauda. 1899 m. rugpjūčio 20 d. čia pastatytas pirmasis lietuviškas spektaklis (Keturakio „Amerika pirtyje“).

Po pirmojo pasaulinio karo iki 1921 m. kovo 30 d. priklausė Latvijai, paskui su Šventąja perduota Lietuvai. 1932 m. Palanga gavo antros eilės miesto teises, 1933 m. – miesto ir kurorto teises. 1935 m. sausio 31 d. Palangos paplūdimys, iki tol priklausęs grafui F. Tiškevičiui, tapo visos Lietuvos nuosavybe. 1938 m. gegužės 10 d. miestą ištiko didelis gaisras, po kurio 1500 gyventojų liko be pastogės, sudegė Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė miesto, subombarduota pionierių stovykla, naciai nužudė apie 700 gyventojų. Raudonoji armija Palangą užėmė 1945 m. sausio pabaigoje, sovietai nacionalizavo daugelį vilų ir namų.

1951 m. Palanga tapo Klaipėdos srities pavaldumo miestu, o 1952 m. (ar 1953 m.) – respublikinio pavaldumo miestu. 1952 m. suteiktas kurorto statusas – kurortas dirbo ištisus metus. Pagal 1973–1975 m. Palangos plėtimo projektą prijungtos 5 gyvenvietės (Vanagupė, Kunigiškiai, Monciškė, Nemirseta, Šventoji).

1991 m. dauguma sanatorijų, poilsio namų buvo privatizuota. 1996 m. patvirtintas Palangos herbas. Apie 2000 m. mieste buvo statoma daug privačių namų, vilų.

Pavadinimo kilmė

Miesto pavadinimas tikriausiai kuršiškos kilmės, taip manė kalbininkas Kazimieras Būga. Pagrindinis argumentas yra priesaga -ng-, ypač būdinga kuršių vietovardžiams (Gandinga, Ablinga, Būtingė ir kt.). Vardo šaknis veikiausiai buvusi pal- ir sietina su žemumų ar pelkių kraštovaizdžiu, pvz., liet. palios – „didelės pelkės, tyrumai užakusių ežerų vietoje“, latv. palas – „pelkėtas ežero krantas“, paleja – „žemumas, slėnis“, pali – „potvynis, išsiliejimas“. Tai senoviški žodžiai, turintys atitikmenų ir kitose indoeuropiečių kalbose: dakų pala – „bala, pelkė, raistas“, lot. palus – „bala“ ir kt. Tad pirminė Palangos vardo reikšmė galėjo būti susijusi su žemumų, pelkių, užliejamų pievų ar panašiomis sąvokomis.

Liaudyje pasakojama, kad Palangos vardas galėjęs kilti nuo žodžio palangė – neva kadaise žvejų nameliai stovėję taip arti jūros, kad bangos ir smėlis net siekdavę namų palanges.

Kurortas

Palanga – respublikinės reikšmės klimatinis, balneologinis ir purvo terapijos kurortas. Gausu sanatorijų, sveikatingumo centrų, ligoninių (Palangos, reabilitacijos, jūrininkų ligoninės reabilitacijos centras).

Svarbiausi gydomieji veiksniai:

organizmą grūdinantis ir tonizuojantis klimatas
intensyvi Saulės radiacija (šiltuoju metų laiku būna daugiau saulėtų dienų nei kitur Lietuvoje)
vėsios jūros maudyklės
mažos, vidutinės ir didelės mineralizacijos vandenys
gydomasis purvas

Gydomi nervų sistemos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos, antrinės virškinimo ir judamojo aparato, aterosklerozinės ir hipertoninės, kvėpavimo organų ligos. Ištisus metus veikia sanatorijos ir poilsio namai.

Palangoje taip pat yra miesto globos namai.

Architektūra ir kultūra

Tiškevičiaus rūmai (dabartinis Gintaro muziejus)

Architektūros paminklai

Vila „Anapilis“, pastatyta apie 1898 m.
1827 m. įkurta vaistinė.
Išlikęs Palangos dvaras (nuo 2008 m. kultūros paminklas). Tai neorenesansinio stiliaus Tiškevičių rūmai, pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto F. Švechteno projektą. Dabar rūmuose įrengtas Gintaro muziejus. Botanikos parkas (įrengtas pagal prancūzų architekto Eduardo Andrė ir belgų dendrologo Beiseno de Kolono projektą), parke yra Birutės kalno koplyčia (XIX a. antroj pusė).
Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun bažnyčia – neogotikinė bažnyčia (1897–1907 m., švedų architektas Karl Eduard Strandmann. Marmūrinis interjeras – prancūzų skulptorius Mona).
Dievo Motinos ikonos „Iverskaja“ stačiatikių cerkvė.

Skulptūros

Pagrindinis straipsnis – Palangos skulptūros.

Žinomiausios Palangos skulptūros, tapusios miesto simboliais:

„Laiminantis Kristus“ (apie 1907 m.)
„Eglė žalčių karalienė“ (Robertas Antinis, 1960 m.)
„Jūratė ir Kastytis“ (Nijolė Gaigalaitė, 1961 m.)

Muziejai

Gintaro muziejus, atidarytas 1963 m. rugpjūčio 3 d. buvusiame Palangos dvare. 15 salių, 4500 eksponatų.
Skulptoriaus ir dailininko A. Mončio namas-muziejus, atidarytas 1999 m. liepos 10 d. Yra apie 200 autoriaus darbų.
J. Šliūpo, pirmojo Palangos burmistro memorialinė sodyba.

Kitos įžymybės

Jūros tiltas
Vasaros estrada
Miesto pietuose, piečiau Gintaro muziejaus, yra rozariumas (rožių sodelis), stūkso Birutės kalnas ir Žemaičių kalnelis.
Šiaurėje – Naglio kalnas.
Mieste yra „Ramybės“ kultūros centras, muzikos klubas „Vandenis“.

Renginiai

Kasmet vasarą ^{[reikalingas šaltinis]} netoli Palangos įrengiamoje lenktynių trasoje vyksta „1003 kilometrų lenktynės“, sutraukiančios daug automobilių sporto gerbėjų iš visos Lietuvos.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

Palangos savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos:

Palangos Baltijos pagrindinė mokykla
Palangos Vlado Jurgučio vidurinė mokykla
Palangos sanatorinė mokykla
Palangos senoji gimnazija
Palangos Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinė mokykla
Palangos pradinė mokykla
Palangos Smilčių pradinė mokykla
Mokyklos-darželiai: „Gintarėlis“ ir „Pasaka“
Lopšeliai-darželiai: „Žilvinas“, „Ąžuoliukas“ ir „Nykštukas“

Žiniasklaida

Laikraštis "Vakarinė Palanga"
Laikraštis "Palangos Tiltas"
Radijo stotis "FM Palanga". Muzikinė-pramoginė programa 24val per parą. Transliuojama 88.7FM Palangoje, 93.3FM Klaipėdoje. Veiklos pradžia 2002m. gruodžio mėn.

Sportas

FK Gintaras Palanga (futbolas)

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2001 m.

1939 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2 500

5 700

8 091

11 980

17 571

17 623

Žymūs žmonės

Vladas Jurgutis – kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Banko organizatorius, neoficialiai laikomas lito „tėvu“.
Stasys Povilaitis – dainininkas.
Vladas Puškorius – dainininkas ir vargonininkas.
Jonas Šliūpas – gydytojas, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaras, pirmasis Palangos burmistras.
Laimonas Tapinas – rašytojas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas.
Jonas Žemaitis – generolas, Lietuvių Pasipriešinimo sovietams organizatorius.
Alfredas Tiškevičius (1913–2008), grafas, Palangos garbės pilietis.

Savivaldybė

Palanga

Valstybė	Lietuva
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Miestai	Palanga
Gyventojų (2005)	17 611 (54)
Gyventojų tankumas	222,9 žm./km² (8)
Plotas	79 km² (57)
[{{{svetainė}}}]

Palangos savivaldybė priklauso Klaipėdos apskričiai. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Palangos savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Palangos savivaldybės administracija.