Pakavimo dujos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Imamas morkų pakuotės dujų mėginys

Pakavimo dujos (taip pat fasavimo dujos, apsauginės dujos) – dujos, kuriose laikomi maisto produktai nesioksiduoja ir ilgai išlaiko maistines savybes. Hermetiškose pakuotėse šio dujos sudaro apsauginę atmosferą. Taip įpakuotas produktas ilgiau išlieka šviežias, į jį nereikia įmaišyti maisto priedų konservantų ar jų reikia mažiau. Pakavimas su apsauginėms pakavimo dujomis yra šiuolaikinis saugus pakavimo būdas, naudojamas maisto perdirbimo įmonėse, leidžiantis ilgesnį laiką išlaikyti mėsos, pieno, duonos produktų šviežumą, kokybę ir prekinę išvaizdą be cheminių konservantų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Devintajame XX a. dešimtmetyje amerikiečiai išrado modifikuotos atmosferos pakavimo būdą, kuris leido pirkėjams pristatyti jau paruoštus, supjaustytus gaminius. Taip gamintojai galėjo pailginti maisto prekių produktų galiojimo laiką, išlaikyti prekinę jų išvaizdą, išsaugoti aromatą ir nepakitusį gaminių skonį, palengvino tokių prekių transportavimą. Maisto produktų pakavimas dujomis pigių prekių gamintojams nebuvo patrauklus, nes pernelyg didino prekės kainą. Tačiau greitai gendančių – pieno, mėsos, žuvies ir net kai kuriuos duonos – produktus gaminančioms įmonėms minėta naujovė buvo labai aktuali.

Daugelyje Europos šalių įprastos, maisto produktams skirtos, vakuuminės pakuotės jau baigiamos išstumti iš rinkos, nes vartotojai mieliau renkasi naudingesnėmis savybėmis pasižyminčią apsauginėmis dujomis pripildytą pakuotę.[1]

Lietuvoje vakuuminės produktų pakuotės pasirodė apie 1998 m., kiek vėliau – ir pakavimas naudojant modifikuotą atmosferą. Ši technologija nuolat keitė pavadinimą, nes ji gąsdino žmones: apsauginės dujos, modifikuota atmosfera. Dabar tai vadinama pakavimo dujomis ar oru, nes tai yra toks pats oras, kuris įkvepiamas. Tik maisto pramonėje naudojami trys skirtingi dujų mišiniai, kuriuose skiriasi azoto, deguonies ir angliarūgštės santykis.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Įrašas ant lietuviškų sūrio dešrelių pakuotės: „Supakuota naudojant apsaugines dujas

Atsižvelgiant į maisto produktų ypatybes, parenkami geriausi dujų ir pakavimo medžiagų deriniai. Daugumoje atvejų įpakuoto produkto aplinkoje yra sumažinamas deguonies kiekis ir padidinamas angliarūgštės kiekis. Pvz., naudojant apsauginę atmosferą, gali būti fasuojama kava, taip išsaugant jos aromatingumą, norint apsaugoti produktą nuo sulipimo – šiuo būdu fasuojamas tarkuotas fermentinis sūris ir kt. Švieži vaisiai ir daržovės dažniausiai pakuojami naudojant azoto, argono dujas ar azoto ir angliarūgštės, deguonies ir angliarūgštės mišinius. Vien azote pakuojami duonos gaminiai. Argonas naudojamas kavai ir užkandžiams pakuoti. Šviežiai raudonai mėsai reikia šiek tiek deguonies, kad ji nepapilkėtų, todėl ji dažniausiai pakuojama deguonies ir angliarūgštės mišinyje.

Pakavimo dujas ir dujų mišinius gamintojai tiekia įvairios talpos plieniniuose besiūliuose slėginiuose induose, be kitų: 13,4 l talpos balionuose, kurių darbinis slėgis 200 bar., 40 l talpos balionuose, kurių darbinis slėgis 150 bar. ir 50 l balionuose, balionų ryšuliuose po (12X50) l, kurių darbinis slėgis 200 bar.[2]

Maisto produktai, kuriuos gaminant naudotos pakavimo dujos, paženklinami papildomu užrašu „Supakuota naudojant apsaugines dujas“.

Maisto pramonėje leidžiami naudoti maisto priedai:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]