Pakartojimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pakartojimas – retorinė sintaksinė figūra; vardijami tie patys žodžiai arba pasakymai. Šia retorine figūra siekiama sutelkti dėmesį, akcentuoti minties svarbą, daiktų gausą, veiksmo trukmę.[1]

Išskiriamos šios pakartojimo atmainos: anafora, epifora, simploka, diafora, įrėminimas, anadiplozė.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]