Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčia

Koordinatės: 55°07′55″š. pl. 21°54′40″r. ilg. / 55.1319489°š. pl. 21.9110523°r. ilg. / 55.1319489; 21.9110523
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°07′55″š. pl. 21°54′40″r. ilg. / 55.1319489°š. pl. 21.9110523°r. ilg. / 55.1319489; 21.9110523

Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Šilutės
Savivaldybė Pagėgių savivaldybė
Gyvenvietė Pagėgiai
Adresas Vydūno g. 8
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta (įrengta) 1997 m.
Stilius Modernas

Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčia – katalikų bažnyčia Pagėgiuose, naujai pastatyta 1997 m. senosios bažnyčios vietoje.

Pagėgių klebonas taip pat aptarnauja Rukų šv. Antano Paduviečio ir Usėnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagėgiuose katalikų bažnyčia pastatyta 19291930 m. 1932 m. gruodžio 19 d. įkurta parapija. Pirmasis kunigas buvo K. Prielgauskas, o 19351944 m. kunigavo P. Bajerčius. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse parapijai priklausė apie pusantro tūkstančio katalikų, absoliuti jų dauguma buvo lietuviai. Po karo bažnyčios pastatą valdžia nusavino, vėliau nugriovė, paliko tik bokštą, prie kurio pristatytas gaisrinės priestatas. Katalikai kartu su liuteronais meldėsi mūrinėje liuteronų kapinių koplyčioje, kurią 1970 m. padidino.

1994 m. pradėta statyti nauja bažnyčia (architektai Vaidotas Kuliešius, Gintautas Natkevičius). Pirmiausia įrengta koplyčia, 1996 m. užbaigtas montuoti stogas ir tų pačių metų Kalėdų šventėms jau rinkosi tikintieji. 1997 m. bažnyčią pašventino parapijos klebonas Petras Šiurys. Nuo 2009 m. pamaldos laikomos ir pačioje bažnyčioje, kuri baigta klebono Vytauto Gedvainio rūpesčiu. Už bažnyčios statybos organizavimo darbus V. Gedvainis 2008 m. išrinktas Pagėgių Metų žmogumi.

2016 m. rugsėjo 24 d. Telšių Jonas Boruta konsekravo Šventojo Kryžiaus bažnyčią bei centrinį altorių.

2023 m. rugpjūčio 17 d. degė bažnyčios stogas. Per gaisrą žmonės nenukentėjo, iš maldos namų buvo išneštos bažnytinės vertybės.[1] Gaisro metu nudegė ir sukrito 300 kv. m stogo, gaisro sugadintas visas bažnyčios vidus.[2]

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukaris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos darytos apie 1941-1944 m.

Po Nepriklausomybės atkūrimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia trapecijos plano, bebokštė. Varpinė – buvusiame senosios bažnyčios bokšte.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]