Pagryžuvys

Koordinatės: 55°36′29″š. pl. 23°07′52″r. ilg. / 55.608°š. pl. 23.131°r. ilg. / 55.608; 23.131 (Pagryžuvys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pagryžuvys
{{#if:280
Pagryžuvio dvaras
Pagryžuvys
Pagryžuvys
55°36′29″š. pl. 23°07′52″r. ilg. / 55.608°š. pl. 23.131°r. ilg. / 55.608; 23.131 (Pagryžuvys)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Kelmės rajono savivaldybės vėliava Kelmės rajono savivaldybė
Seniūnija Tytuvėnų apylinkių seniūnija
Gyventojų (2021) 282
Vikiteka Pagryžuvys
Vietovardžio kirčiavimas
(34b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pagryžuvỹs
Kilmininkas: Pãgryžuvio
Naudininkas: Pãgryžuviui
Galininkas: Pãgryžuvį
Įnagininkas: Pãgryžuviu
Vietininkas: Pagryžuvyjè

Pagryžuvys – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Tytuvėnų, prie kelio į  157  KelmėTytuvėnai . Seniūnaitijos centras. Veikia tuberkuliozės ligoninė ir sanatorija (Aukštelkės pensiono filialas), yra išlikę dvaro pastatai ir parkas, buvusi Pagryžuvio pradinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-86011). Stūkso Pagryžuvio piliakalnis (arba Kalvinkalnis). Pro kaimą teka Gryžuva.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gryžuvos upė ties Pagryžuvio piliakalniu

Kaimo vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo čia pratekančio Gryžuvos upės vardo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prie kaimo stūkso I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Pagryžuvio piliakalnis. Pagryžuvio dvaras minimas nuo XVI a., kaimas – nuo 1575 m. Sovietmečiu buvo Gryžuvos kolūkio centrinė gyvenvietė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. Tytuvėnų valsčius Kelmės apskritis
19501954 m. Pagryžuvio apylinkės centras Tytuvėnų rajonas
19541959 m. Kubilių apylinkės centras
19591963 m. Kelmės rajonas
19631995 m. Tytuvėnų apylinkė
1995 Tytuvėnų apylinkių seniūnija Kelmės rajono savivaldybė

Sanatorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagryžuvio filialas yra Aukštelkės pensiono struktūrinis padalinys. Filialas yra skirtas laikinai ar nuolat gyventi suaugusiems neįgaliems asmenims, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis, turintiems intelekto sutrikimus, kurie negali gyventi savarankiškai ir jiems būtina priežiūra, slauga bei medicininis aptarnavimas.

1951 m. Pagryžuvio dvaro teritorijoje įsikūrė Respublikinė plaučių tuberkuliozės sanatorija. Sanatorijai priklauso ir dvaro parkas. 2006 m. atidarytas Pagryžuvio filialas.

Legendos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netoli Pagryžuvio stūkso IX–XIV a. Kalvinkalnio piliakalnis, dešiniajame upės krante – Girntkalnis. Pasakojama, kad Kalvinų kalnu vadinamame piliakalnyje neva prasmegusi kalvinų bažnyčia, o po kalnu – didžiuliai požemiai, kuriuose dieną slepiasi vaiduokliai, o naktį išlenda žmonių gąsdinti.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1986 m.[7]
162 77 203 235 336 529
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - -
506 461 360 282 - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. PagryžuvisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 735 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Pagryžuvys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 266
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Pagryžuvis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 542 psl.