Paganija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Balkanų istorinis regionas:
Paganija (Neretva)
Makarska from port.jpg
Šalis: Kroatija
Tautos: kroatai
Valstybės: Paganija (??–XI a.)
Miestai: Mokro, Omišas, Dalen
Vėlesnis pav.: Kroatija regionas Dalmatija
Map of the Western Balkans around 814 AD.png

Paganija, Neretvanska kneževina, Naretvanija, Meranija (lot. Merania) – viduramžių istorinis regionas Balkanuose, dabartinėje pietų Kroatijoje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Paganijos teritorijos

Regionas apėmė Adrijos pajūrio ruožą nuo Cetinos upės šiaurėje iki Neretvos upės pietuose. Šiauriau buvo Pajūrio Kroatija, o piečiau – Zahumlje. Žemyne regionas turėjo 3 dalis (župas): Makarą, Rastiką ir Daleną. Jam taip pat priklausė salos: Mljetas, Korčula, Bračas, Hvaras ir kt. Žemyne Paganija ribojosi su Bosnija.

Regionas buvo miškingas, pelkingas, dauguma žemių netiko žemdirbystei. Svarbiausios gyvenvietės regione buvo Vrulja, Mokro, Ostrogas, Lavćenas, Slavineca, Omišas ir kt.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

I tūkst. pr. m. e. Paganija sudarė dalį Ilyrijos ir buvo gyvenama dalmatų genčių. Todėl regionui prigijo pavadinimas Dalmatija (juo vadinta visa didelė Romos provincija). VII a. kraštas slavizuotas ir tapo vienu iš 5 slavų regionų (kiti buvo Duklia, Bosnija, Travunija ir Zahumlje). Pavadinimas Narentanija buvo duotos dėl vietinės slavų genties narentanų (gr. Ναρεντάνοι). Kadangi jie buvo pagonys, prigijo ir pavadinimas Paganija. Slavai, apgyvendindami kraštą, sunaikino senuosius romėnų miestus, ir kraštas grįžo į barbarybę.

Vietos slavai nesuformavo valstybės, tačiau nebuvo priklausomi ir nuo kitų valstybių. Šie pagonys, vadovaujami vadų morstik, vertėsi gyvulininkyste, prekyba ir ypač piratavimu. Šie piratai naudojosi laivais, vadinamais Sagenomis. Dėl jų veiklos Adrijos jūra tapo labai nesaugi, ir tai trukdė Venecijos interesams. Po to, kai Paganijos piratai nusiaubė vieną laivyną, Venecija 839 m. pradėjo baudžiamąsias ekspedicijas, kurios dažnai baigdavosi nesėkme. Tuo metu minimas Paganijos kunigaikštis Liudislavas.

Galiausiai slavus pavyko sutramdyti Bizantijos imperatoriui Bazilijui (867–886), kuris sugrąžino Dalmatijos regioną į Bizantijos rankas ir apkrikštijo slavų pagonis.

927–950 m. Paganiją prisijungė Raška, kurią tuo metu valdė Časlavas Klonimirovičius, didysis serbų vienytojas. Jam valdant Paganijos piratų išpuoliai prieš Veneciją dar labiau sustiprėjo. 948 m. Venecijos vykdytos kampanijos nepavyko, ir Venecija buvo priversta mokėti slavams mokesčius už plaukiojimą Adrijoje. Tik kuomet 960 m. valstybė suiro, Paganija galiausiai pateko į Kroatijos įtaką.

1000 m. Venecijos dodžas Pietro II Orseolo ryžosi padaryti galą piratavimui. Trumpo žygio metu jis užėmė šiaurinę Dalmatiją ir Paganiją. Paskutinis Paganijos piratų lizdas Lastovo miestas buvo paimtas ir sugriautas iki pamatų, o Paganija prijungta prie Venecijos. Šios naujai užimtos teritorijos tapo Jūrinės Venecijos pradžia.

Tolesnė regiono istorija susijusi su Jūrinės Venecijos istorija.