Pagalbinis remonto dokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
JAV minų traleris USS „Lucid“ (MSO-458) įplaukia į sausąjį doką „Windsor“ (ARD 22).
USS ARD-18 su USS SC-1372 viduje mokymų Plaukiojamųjų sausųjų dokų mokymo centre (angl. Floating Dry Dock Training Center). 1944 m. balandis.

Pagalbinis remonto dokas (angl. Auxiliary repair dock, ARD) – JAV karinio laivyno pagalbinių laivų (plaukiojamųjų sausųjų dokų) – tipas, egzistavęs per Antrąjį pasaulinį karą. Tuo metu laivyno sąrašuose buvo 33 tokie laivai. Jie naudoti ir po karo. Dalis parduoti į metalo laužą, dalis iki šiol naudojami JAV ar kitose valstybėse.

Keli šio tipo plaukiojamieji dokai gavo savus pavadinimus, pvz., USS „West Milton“ (ARD-7), tačiau dauguma jų vardų neturėjo, tik numerius, pvz., USS ARD-1.

Paskirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Laivai angl. Auxiliary repair docks buvo plaukiojamieji sausieji dokai, kurie buvo skirti remontuoti pažeistus karinius laivus. Šio tipo plaukiojamieji dokai buvo apie 150 m ilgio ir apie 5000 t m

Šio ir kitų tipų plaukiojamieji sausieji dokai galėjo patys užtvindyti savo cisternas, kad nugrimztų į reikiamą gylį, atidaryti pirmagalio vartus, pro kuriuos įplaukdavo pažeistas laivas. Laivui įplaukus vartus uždaro ir iš cisternų išpumpuoja vandenį. Plaukiojamasis dokas iškyla, viduje esantis laivas atsiduria sausoje aplinkoje, kur jo remontas labai palengvėja. Tokie remonto darbai mūšių vietose paprastai būdavo laikini, kad remontuojamas laivas gebėtų plaukti jūros sąlygomis.

Pažeistą laivą pakankamai suremontavus dokas būdavo užtvindomas, vartai būdavo atidaromi ir suremontuotas laivas išplaukdavo.

Personalo aptarnavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kol pažeistas laivas būdavo remontuojamas, sausasis dokas pažeistojo laivo įgulą aprūpindavo maisto ir kitomis atsargomis, teikdavo skalbimo paslaugas. Kartais doke būdavo gyvenamosios vietos laivo įgulai. Paprastai pažeisto laivo įgula likdavo remontuojamame laive.