Pašilės senosios kapinės
| Pašilės senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Pašilės senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Skuodo rajonas | ||
| Seniūnija | Ylakių seniūnija | ||
| Plotas | 0,01 ha | ||
| Naudotas | XVI a. – XX a. pr. | ||
Pašilės senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais – neveikiančios kapinės rytiniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Pašilėje (Ylakių seniūnija), kelio 2701 Seda–Pašilė–Ylakiai kairėje pusėje.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos kaimo pietvakarinėje dalyje, aukštumos viršūnėje, 10 m į pietus nuo Ylakių–Sedos kelio. Netaisyklingo plano, pailgos šiaurės – pietų kryptimi, 16 m ilgio, 8 m pločio. Jas juosia statinių tvora, kurios šiaurinėje dalyje įrengti kaltiniai vartai. Viduryje stovi Šv. Kazimiero koplyčia, abipus jos ir už tvoros – keletas medinių ir geležinių kryžių.
Teritorijos plotas – 0,01 ha.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikė XVI a. – XVIII a. pab. Laidoti Pašilės gyventojai, daugiausia maro aukos. Pradėjus mirusiuosius laidoti Ylakių kapinėse, kapeliuose XIX a. – XX a. pr. retsykiai buvo laidojami nekrikštyti mirę kūdikiai, savižudžiai, užkrečiamų ligų epidemijų metu mirę gyventojai. XX a. II pusėje iš kapinių buvo kasamas gruntas, jas buvo ketinama nukasti ir sulyginti.
Kapines išsaugojo tautodailininkas Kazimieras Krapauskas. 1979 m. jas sutvarkė, 1980 m. pastatė pirmąjį kryžių, 1994 m. aptvėrė, padarė nerūdijančio plieno vartus,[1] 2003 m. pastatė Šv. Kazimiero koplyčią.[2]
Saugotinas kultūros paveldo objektas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Mūsų žodis – 1994 m. rugpjūčio 20
- ↑ Rūta Ronkauskienė. Pašilėje – koplyčia. – Mūsų žodis – 2003 m. rugsėjo 16 d.