Pašilė (Ukmergė)
Kitos reikšmės – Pašilė (reikšmės).
| Pašilė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1966 m. | ||
  Pašilė |
||
| 55°12′54″š. pl. 24°47′13″r. ilg. / 55.215°š. pl. 24.787°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Ukmergės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Ukmergės miesto seniūnija | |
 Vikiteka |
Pašilė (Ukmergė) | |
Pašilė – Ukmergės miesto dalis, esanti pietiniame miesto pakraštyje, šalia kelio 231 Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė , į vakarus nuo magistralės A2 Vilnius–Panevėžys .[2] Iš rytų pusės riboja krašto kelias 231 Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė , pietinė dalis šliejasi prie Varinės kaimo (Pabaisko seniūnija). Stovi Pašilės Šv. Barboros bažnyčia (nuo 1789 m.), yra Pašilės kapinės (jose yra Kosakovskių giminės atstovų palaikai), Pašilės II pasaulinio karo aukų kapinės. Veikia Ukmergės Pašilės pagrindinė mokykla, Pašilės Šv. Barboros parapijos jaunimo centras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1946 m. įkurta biblioteka. 1966 m. gruodžio 30 d. Pašilė prijungta prie Ukmergės miesto. Gyvenvietė pradėjo plėstis atsiradus sovietinėmis pramonės gamykloms.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1919–1950 m. | Pabaisko valsčius (kurį laiką jo centras) | Ukmergės apskritis |
| 1963–1966 m. | Pašilės apylinkės centras | Ukmergės rajonas |
| 1966–1995 m. | Ukmergės miestas | |
| 1995– | Ukmergės miesto seniūnija | Ukmergės rajono savivaldybė |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1789 m. Vaitkuškio dvarui priklausančioje teritorijoje pastatyta Pašilės Šv. Barboros bažnyčia, tuomet buvusi prie šilo – iš to ir kilo Pašilės pavadinimas.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1959 m. – 256 gyv.
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pašilės kapinėse palaidota O. Balzako uošvė grafienė Aleksandra Kosakovska (1811–1886), jos sūnus Stanislovas ir tragiškai žuvusi anūkė Anulka.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 55.22 ir 24.79“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- Pašilė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 784 psl.
- Pašilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 320
- Pašilė. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 477 psl.
- Žemėlapiai ir istorija Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.