PT-76

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
PT-76
PT 76 6 DOW TBiU 12.jpg
Tipas plaukiamasis lengvasis tankas
Kūrėjas VNII-100
Šalis Flag of the Soviet Union.svg SSRS
Sukurta 1949
Gaminta 1951-
Gamintojas
Pagaminta vienetų 12 000, eksportuota 2 000
Naudota nuo 1951 iki dabar
Charakteristikos
Ekipažas 3
Masė (t) 14
Kovinė masė (t) 14
Ilgis (m) 6,91
Plotis (m) 3,18
Aukštis (m) 2,195
Šarvo storis (mm) 10-15 priekyje, 10-20 viršuje
Pagrindinis ginklas patranka D-56TM
Kalibras 76,2 mm
Papildomi ginklai 7,62 mm kulkosvaidis su 1 000 šovinių,
12,7 mm priešlėktuvinis kulkosvaidis
Važiuoklė (formulė) vikšrinė, torsioninė su hidrauliniais amortizatoriais
Kelio prošvaisa 0,37
Variklis vandeniu aušinamas V-6 (В-6)
Variklio galia (AJ, (kW)) 240 AG
Kuras Benzinas
Nuotolis plentu (km) 260 plaukiant - 95
Važiavimo greitis (km/h) 44 (max.)
Plaukimo greitis (km/h) 10,2
Įveik.sienelės aukštis (m) 1,1
Įveik.griovio plotis (m) 2,8
Įveik.įkalnė 38

ПТ-76 (rus. PT-76) – tarybinis plaukiamasis lengvasis tankas, masinė gamyba pradėta 1951 m., gamintas iki 6-ojo dešimtmečio vidurio.

Sukūrimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Užduotis pradėti kurti naują plaukiamąjį tanką buvo gauta 1949 m. spalio 15 d. Ši užduotis buvo patikėta dviem konstruktorių brigadoms iš VNII-100. Šio brigados geografiškai buvo atskirtos nemažu atstumu, viena buvo tuometiniame Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas), kita - ir Čeliabinske. Taip buvo pasielgta dėl to, jog lygiagrečiai turėjo būti vykdomi dviejų mašinų konstravimo darbai. Šios mašinos privalėjo turėti maksimalų skaičių tarpusavyje unifikuotų detalių ir būti skirtingas paskirties. Plaukiojantis tankas turėjo kodinį pavadinimą Objektas 740, o plaukiojamasis šarvuotis - Objektas 750 (paskui tapo BTR-50).

Techninėje užduotyje buvo nurodyti tokie tanko parametrai: masė 13-14 tonų, patrankos kalibras 76,2 mm, kovinis komplektas 40 sviedinių, šarvas iki 10 mm. Į tanką pagal užduotį turėjo būti montuojamas В-6 variklis, tankas turėjo pasiekti ne mažiau kaip 40 km/h greitį sausumoje ir 10 km/h vandenyje.

Konstruktoriai turėjo galimybę rinktis variklį tanko varymui vandenyje iš keleto galimybių. Buvo pasirinktas vandensvydinis variklis. Pagrindinių tanko konstruktoriumi buvo paskirtas N. Šašmurinas (Н. Ф. Шашмурин) Tačiau šiam variklio tipui nepritarė nemažai mokslininkų ir kariuomenės atstovų, todėl kaip alternatyva lygiagrečiai Maskvos gamyklai ВРЗ №2 buvo pavesta konstruoti alternatyvius tanką ir šarvuoti su sraigtiniais vandens varikliais.

ВНИИ-100 1950 m. pavasarį savo variantą pateikė valstybiniams bandymams, o ВРЗ №2 tuo metu tik baigė konstruoti savo pavyzdžius tanką К-90 ir šarvuotį К-78. Tačiau tai nesutrukdė 1950 m. birželį pravesti lyginamuosius „Objekto 740“ ir K-90 bandymus. „Objektas 740“ pasirodė gerokai geresnis nei jo konkurentas, ypač pravažumo bandymuose.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tanko komponuotė klasikinė: pontoninis uždaras korpusas yra suvirintas iš nedidelio storio šarvinio metalo lakštų. Viršutinių šarvų storis yra 10 mm, apatinio 13 mm bokštelio šarvų storis nuo 10 iki 20 mm. Priekyje yra kovinis skyrius, šiame skyriuje yra dvivietis bokštelis, kuriame yra įtaisytas pagrindinis pabūklas 76,2 mm patranka Д-56ТМ ir su juo suporintas 7,62 mm. СГМТ kulkosvaidis. Maksimalus pabūklo šaudymo nuotolis 4000 m, šaudymo sparta - 7 šūviai per minutę, kovinį komplektą sudaro 40 unitarinių šovinių: 24 su skeveldriniu-fugasiniu, 8 - su šarvamušiu-trasuojančiu ir 8 - su kumuliaciniu sviediniais. Patrankos nuleidimo ir pakėlimo kampai yra nuo -4 iki +30° Papildoma ginkluotė yra 12,7 mm kalibro ДШКМ zenitinis kulkosvaidis.

Tanko gale yra variklio skyrius, šiame skyriuje išilgai yra sumontuotas šešių cilindrų dyzelinis variklis В-6, turintis 240 arklio galių. Transmisija yra mechaninė. Greičių dėžė mechaninė, penkių pavarų.

Maksimalus greitis plentu 44 km/h, įveikiama įkalnė yra 38°, vertikali sienelė - 1,1 m ir griovys - 2,8 m pločio. Vandens kliūtis tankas įveikia plaukdamas. Plaukimui yra naudojami du hidroreaktyviniai varikliai.

Tanko vidaus aparatūra – tanko vidaus pokalbių įtaisas, radijo stotis R-113 (Р-113), apsauginė įranga nuo masinio naikinimo ginklų, automatinė priešgaisrinė sistema, termodūminė aparatūra, giroskopinis kurso rodymo įtaisas, vandens išpumpavimo sistema ir naktinio matymo prietaisas.

Vystymosi istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 1951 m. gamybos procese tankas buvo nuolat tobulinamas. Buvo atliktos trys esminės tanko modernizacijos, dėl kurių keitėsi ir tanko indeksas.

1962 m. tankas buvo modernizuotas iš esmės - pasikeitė korpuso formos, korpusas tapo 130 mm aukštesnis, buvo pakeista patranka į Д-56ТС su dviejų ašių stabilizatoriumi, radijo stotis pakeista į 10-RT-26E (10-РТ-26Э), įdėtas papildomas kuro bakas. Variklio skyriaus dangtis buvo pagamintas su dideliu nuolydžiu, kad greičiau nutekėtų vanduo. Šis tankas buvo pažymėtas indeksu PT-76B (ПТ-76Б).

Kita modernizacija buvo skirta kariniam jūrų laivynui. Viršutinė korpuso dalis buvo išpūsta, tačiau tai nedavė laukiamų rezultatų ir dėl ekonominių priežasčių laivynui buvo gaminamas tas pats PT-76B, tik su mova ant ventiliacijos vamzdžio, neleidžiančio bangoms užlieti variklio. Šis tankas turėjo indeksą PT-76M (ПТ-76М).

Trečioji modernizacija pradėta 2000 m. Ši modernizacija atliekama Maskvos bendrovės «Специальное машиностроение и металлургия». Senoji patranka keičiama nauja automatine 57 mm patranka S-60 (С-60), šią patranką tankui pritaikė bendrovė КБ «Буревестник». Maksimalus patrankos šaudymo nuotolis padidėjo iki 6000 m, naudojami dviejų tipų sviediniai, skeveldriniai-trasuojantys ir šarvamušiai-trasuojantys. Ši patranka turi ventiliuojamą apdangalą ir užtaisymo automatą, tanko sviedinių atsarga išauga iki 90 vnt. Įdiegta automatinė ugnies valdymo sistema. Taikiklis pakeičiamas į taikiklį „Lyga-S“ (Лига-С), turinčiu optinį, infraraudonąjį ir lazerinius kanalus, taip pat taikiklis turi dublerį zenitinį taikiklį 1P67 (1П67). Taip pat keičiamas variklis į UTD-23 (УТД-23), kurio galia 300 arklio jėgų> Keičiama ir transmisija į BMD-3.

Kovinio panaudojimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Egipto armijos naudotas PT-76

PT-76 pirmąjį kovinį krikštą gavo 1965 m. PT-76 iš TSRS gavusi Indija Indijos - Pakistano kare panaudojo juos Kašmyro provincijoje. Nuo 1967 m. visuose Izraelio ir kaimynų konfliktuose Izraelis naudojo PT-76 tankus.

1968 m. PT-76 tankai pradėjo kovoti Vietnamo kare. Vietnamui šių tankų buvo patiekta daugiau kaip 300 vnt. Taip pat dalyvavo kariniuose veiksmuose Afrikoje, Artimuosiuose ir Tolimuosiuose Rytuose.


Commons-logo.svg Vikiteka: PT-76 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka