Pšemislo Neveravičiaus uosis

Koordinatės: 55°26′32″š. pl. 22°47′51″r. ilg. / 55.4423279°š. pl. 22.7975738°r. ilg. / 55.4423279; 22.7975738
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°26′32″š. pl. 22°47′51″r. ilg. / 55.4423279°š. pl. 22.7975738°r. ilg. / 55.4423279; 22.7975738

P. Neveravičiaus uosis

Pšemislo Neveravičiaus uosis – botaninis gamtos paveldo objektas, esantis Pužuose, Raseinių rajone. 2012 m. jis paskelbtas valstybės saugomu.[1] Uosis keroja už 2 km į šiaurės rytus nuo Nemakščių, pasukus iš kelio  196  AriogalaRaseiniaiKryžkalnis , Balčios upelio prieigose. Objektas nuorodomis nepažymėtas.

Neveravičiaus uosis kartu su Julinų dvaro liepų alėja Pužų kaime auga buvusio Julinų dvaro teritorijoje. Šiame dvare gimė ir gyveno vienas pirmųjų pripažintų Lietuvos išradėjų, aštuonračio savaeigio vežimo konstruktorius Pšemislas Neveravičius.

Neveravičiaus uosio skersmuo – 1,21 m, aukštis – 19 m, amžius – 200 m. Medis išsiskiria itin plačia ažūrine laja, todėl kartais švelniai pavadinamas „baobabu“. Jo papėdė nubarstyta pašarų likučiais, čia užuovėją randa šeriami gyvuliai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]