Osteodermas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nuodadančio oda iš arti. Matyti osteodermai.

Osteodermas (lot. osteoderm; angl. osteoderm), antriniai odos sukaulėjimai – kai kurių stuburinių gyvūnų odos mezoderminiame sluoksnyje susidarę kauliniai dariniai, paprastai nedidelių plokštelių pavidalo.

Odos kauliniai dariniai stuburinių evoliucijoje susidarė ne vieną kartą ir nepriklausomai skirtingose tetrapodų grupėse, jie nėra žuvų kaulinių žvynų homologai.

Osteodermai būdingi daugeliui šiuolaikinių ir išmirusių roplių grupių. Juos turėjo arba dabar turi daugelis dinozaurų (ypač ankilozaurų ir stegozaurų), primityvių archozaurų, plakodontų, parejazaurų, krokodilų, kai kurie driežai (scinkai, Cordylidae, gluodenai, nuodadančiai). Iš šiuolaikinių roplių labai gerai išvystytus osteodermus turi krokodilai. Jų osteodermai būna po raginiais skydeliais. Galvos osteodermai gali suaugti su kaukolės kaulais. Vėžlių šarvuose osteodermai sudaro periferines (peripherale), nuchalines (nuchale) ir pigalines (pygale) karapakso kaulines plokšteles.

Žinduoliams osteodermai nebūdingi, bet kai kurie jų turi, pvz., šiuolaikiniai (šarvuočiai) ir išmirę (gliptodontai ir antžeminiai tinginiai) nepilnadančiai. Koriumo (dermos) suragėjusiems dariniams priskiriami ir prie kaukolės kaulų priaugantys ossa cornua,kurie sudaro porakanopių ragų kaulinius pamatus. Dykaragiuose ir žirafiniuose šie kaulai nuolatiniai. Elninių ossa cornua keičiami, jie kasmet nukrenta, nes osteoklastai suardo jų pamatus. Nukritusių ragų tvirtinimo vietas apauga oda, o vėliau po oda ima formuotis nauji kaulai.

Odos raginiai dariniai pirmiausia atlieka apsauginę funkciją. Šiuolaikinių krokodilų osteodermai turi tankų kraujagyslių tinklą, todėl veikia ne tik kaip šarvas, bet ir kaip termoreguliacijos organas.