Oskaras Minkovskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Oskaras Minkovskis
Oskaro Minkovskio kapas

Oskaras Minkovskis (Oskar Minkowski, 1858 m. sausio 13 d. Aleksote1931 m. birželio 18 d. Visbadene) – vokiečių patofiziologas, terapeutas. Matematiko ir fiziko Hermano Minkovskio brolis.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1867 m. pradėjo mokytis Kauno gubernijos gimnazijoje. 1872 m. su šeima persikėlė gyventi į Karaliaučių, kur įstojo į Senamiesčio gimnaziją. Vėliau studijavo mediciną Strasbūro ir Fryburgo universitetuose. Medicinos daktaro disertaciją apgynė Karaliaučiuje.

Dirbo, vėliau profesoriavo: nuo 1888 m. – Strasbūro, nuo 1904 m. – Kelno, nuo 1905 m. – Greifsvaldo, nuo 1909 m. – Breslau universitetuose. 1926 m. išėjo į pensiją.

Darbai[taisyti | redaguoti kodą]

Minkovskis tyrinėjo tuo metu nepagydomą ligą – cukrinį diabetą, išaiškino kasos vaidmenį. 1889 m. kartu su Jozefu fon Meringu eksperimentais įrodė, kad diabetas išsivysto dėl kasos pažeidimo. Atradimas atvėrė kelią išskirti kasos hormonuiinsulinui ir leido jį sukurti.

1887 m. O. Minkovskis nustatė hipofizio vaidmenį akromegalijos atradimui. Jis tyrinėjo kepenų veiklą, šlapimo ir pieno rūgšties apykaitą, podargos patogenezę. 1900 m. ištyrė ir aprašė 8 hemolizinės anemijos atvejus, pasireiškiančius paveldima chroniška gelta. O. Minkovskio ir šį hemolizinės anemijos atvejį aprašiusio prancūzų terapeuto Šorafo garbei liga vadinama Minkovskio-Šorafo liga.

Po Oskaro Minkovskio mirties buvo surinkti jo moksliniai darbai: 14 monografijų, straipsniai vadovėliams, daugiau nei 170 publikacijų ir paskaitų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]