Oro operatoriaus sertifikatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Oro operatoriaus sertifikatas (ang. Air operator’s certificate) yra dokumentas, kurį privalo gauti visos oro linijų bendrovės ir kitos įmonės, norinčios vystyti savo veiklą susijusią su skraidymu. Šį sertifikatą išduoda valstybės valdoma civilinės aviacijos administracija.[1] Norint gauti šį sertifikatą iš operatoriaus reikalaujama, kad jis turėtų lėšas, personalą ir visą sistemą, kuri leistų užtikrinti keleivių bei įgulos saugumą skrydžių metu. Sertifikate nurodoma, kokiame regione ir kokią veiklą operatorius gali vykdyti.

Veiklos[taisyti | redaguoti kodą]

Oro operatoriaus sertifikatas gali būti suteikiamas tokiom veiklom:[2]

  • Oro žvalgybai
  • Oro matavimams
  • Agrikultūros operacijoms
  • Nuotraukoms iš oro
  • Oro reklamoms
  • Priešgaisrinei veiklai
  • Medicininės oro pagalbos veiklai
  • Skrydžių treniruotėms, mokymams
  • Užsakomiesiems skrydžiams (mažo ir didelio kiekio)
  • Reguliarūs visuomeniniai skrydžiai (mažo ir didelio kiekio)

Mažas kiekis yra lėktuvai, turintys mažiau nei 38 sėdimas vietas. Didelis kiekis – virš 38 vietų.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]