Orlovo ristūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Caras Aleksandras III atvirame lando, kurį traukia du Orlovo ristūnai (dail. Nikolai Sverchkov).

Orlovo ristūnai – kinkomųjų arklių veislė, išvesta Rusijoje XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje.

Veislė išvesta vadovaujant grafui Aleksejui Orlovui Chrenovojės žirgyne Voronežo gubernijoje (dab. sritis) kryžminant jojamųjų veislių (daugiausia arabų) ir kinkomųjų (daugiausia Danijos, Meklenburgo) arklių veisles.

Orlovo ristūnai - harmoningos konstrukcijos, gražių formų, greiti[1]. Dažniausiai būna širmi, juodi, bėri.

Orlovo ristūnams skirtas TSRS pašto ženklas (1968 m.)

Naudojami arklių sporte: konkūre, išjodinėjime, draivinge[2].

Daugelyje Rusijos, TSRS[3] vietų buvo naudojami vietos arklių veislėms gerinti. Geriausi žirgai auginami Maskvos, Chrenovojės, Dubrovsko, Permės, Altajaus ir Novatomnikovskio žirgynuose.

Lietuvoje (buvusioje LTSR) buvo auginami Vilniaus žirgyne (Riešėje).

Aukštis ties gogu 159-160 cm, įstrižasis liemens ilgis apie 161 cm, plaštakos 19,8-20,3 cm, kr8tinės apimtis 183 cm. Sveria 500-550 kg.


Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Orlovo ristūnai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. Šios veislės eržilas Pionas 1974 m. pasiekė veislės greičio rekordą, jis 1 600 m nubėgo per 2 min. 0,1 s.
  2. Draivingas - keturių (2+2) ristūnų traukiamų vežimų lenktynės laukuose
  3. 1980 m. Tarybų sąjungoje buvo 552 tūkst. Orlovo ritūnų veislės arklių, iš jų 40,7 tūkst. grynaveislių.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]