Orleano karalystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Orleano karalystė
Frankų valstybės sub-karalystė

511 – 613
Location of
Location of
Orleano karalystė (žalia) 567 m.
Sostinė Orleanas
Valdymo forma monarchija
Era Viduramžiai
 - Chlodvigo padalinimas 511 m., 511
 - Užima Neustrija 613 m.

Orleano karalystė − istorinė karalystė, viena iš keturių (vėliau 3) Merovingų frankų valstybės dalių. Pagrindinės jos teritorijos buvo Frankų valstybės rytuose. Kitos Frankų valstybę sudariusios karalystės buvo Reimso karalystė (kitaip − Austrazija) šiaurėje, Suasono karalystė (kitaip − Neustrija) ir Paryžiaus karalystė vakaruose. Karalystė su pertrauka egzistavo 511−613 m.

Vėlesniu laikotarpiu dar vadinta Burgundijos karalyste.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paryžiaus karalystė suformuota po Chlodvigo I mirties 511 m., kuomet Frankų valstybė paskirstyta keturiems sūnums. Orleaną ir dideles sritis dab. vidurio Prancūzijoje paveldėjo Chlodomiras. Tačiau 524 m. jam mirus, karalystė buvo panaikinta, Chlodomiro giminė išžudyta, o teritorijas pasidalino trys kiti broliai.

561 m. mirus Suasono karaliui Chlotarui, karalystė buvo vėl atkurta, ir Orleano karaliumi tapo šio sūnus Gontranas I. Kadangi be buvusių Orleano žemių jis valdė ir senosios Burgundų karalystės teritorijas (į Frankų valstybę įjungtas 524 m.), ilgainiui ši karalystė dar tapo žinoma kaip Burgundijos karalystė. Gontranas siekė taikos, bet dukart bandė iš vestgotų nesėkmingai atimti Septimaniją (585 ir 589 m.). Po Gontrano mirties 592 m. Burgundija atiteko Austrazijos Childebertui II, bet jis pats mirė 595 m., ir karalystę paveldėjo jo jaunesnysis sūnus Teodorikas II (595−613 m.)

Iš pradžių Teodorikas kartu su broliu Austrazijos karaliumi Teodebertu kovojo prieš Neustriją, bet vėliau du broliai susipyko. Tą kovą kurstė ir jų senelė Brunhilda, kuri išvyta iš Teodeberto rūmų, įtikinėjo Teodoriką jį nuversti ir nužudyti. 610 m. Teodebertas atėmė iš Teodoriko Elzaso kunigaikštystę, pradėdamas ilgametį konfliktą. Galiausiai 612 m. Teodorikas nužudė brolį ir užėmė Austraziją, tačiau pats mirė 613 m., palikdamas jauną sūnų Sigebertą II.

Šio nepilnametystės laikais iškilo mažordomų (rūmų valdytojų) institucija, susijusi su Varnachu, Rado ir Pepinu Ladeniečiu ir kitais asmenimis, kurie norėjo atiduoti valdžią Neustrijos Chloterui II, kad būtų nuversta regentė Brunhilda. 613 m. Chloteras II įvykdė perversmą, kurio metu regentė ir 10 metų karalius buvo nužudyti. Nuo tada Orleano karalystė tapo neatskiriama Neustrijos dalimi. Nepaisant to, Neustrijos karaliai dažnai kartu tituluodavosi ir Burgundijos karaliais.

Karaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]