Orgazminė platforma
|
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Orgazminė platforma – makšties apatinio trečdalio susiaurėjimas dėl stiprios lytinės stimuliacijos. Vyksta sueities metu, ima formuotis aukštumos fazėje, kai į makšties sieneles priplūsta daug veninio kraujo. Makšties prieangis gali susiaurėti iki 50 proc. pradinio pločio.[1]
Dėl orgazminės platformos erotinis stimuliavimas dar labiau sustiprėja – tiek moteriai, tiek ir vyrui (nepriklausomai nuo varpos dydžio). Moteriai stipriau stimuliuojamos lytinės lūpos, vyrui – varpos kūnas. Orgazmo metu ši platforma susitraukia 3-5 kartus (kartais iki 10-15 kartų), maždaug 0,8 sek. intervalais. Moteriai orgazmo pojūtis ir malonumas tiesiogiai priklauso nuo šių susitraukimų stiprumo ir skaičiaus. Atsipalaidavimo fazėje orgazminė platforma greitai išnyksta ir per 10-15 minučių makštis tampa įprasto dydžio.[1]
Biologinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad orgazminė platforma susidaro dėl to, kad ji tarsi užspausdama makšties prieangį, po vyro ejakuliacijos neleidžia ištekėti sėklai – taip yra padidinama tikimybė moteriai pastoti. Net ir tuo atveju, jei pati moteris nepasiekė orgazmo, platforma išsilaiko iki 30-40 minučių. Taigi, orgazminė platforma sudaro sąlygas ne tik sėklos išlaikymui, bet ir sąlygoja maksimalią varpos stimuliaciją sueities metu, atitinkamai spartindama vyro ejakuliaciją, t. y. sėklos patekimą į makštį.
Platformos susidarymo ypatumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Orgazminė platforma priklauso nuo moters amžiaus, fiziologijos ir lyties organų sandaros bei būklės. Su amžiumi makšties sienelės prisipildo krauju vis mažiau, todėl ir platforma tampa silpniau išreikšta. Nėštumo metu – atvirkščiai: orgazminė platforma yra stipresnė, intensyvesnė ir ilgiau trunkanti. Po gimdymo platforma ne tokia žymi, susitraukimų jėga ir skaičius sumažėję, tačiau po 3 mėnesių vėl pasiekia įprastas savybes.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.