Orazio Gentileschi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Oracijus Džentileskis (it. Orazio Gentileschi, Orazio Lomi, 1563 liepos 9 (?) – 1639 m. vasario 7 d.) – italų dailininkas, vienas reikšmingiausių karavadžistų. Dailininkės Artemisia Gentileschi tėvas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Oracijus gimė 1563 m. Pizoje, pakrikštytas liepos 9 d. Jo tėvas buvo florentietis auksakalys Giovanni Battista Lomi. Apie 1576–1578 m. Oracijus persikėlė į Romą, kur prisiėmė dėdės, buvusio Šv. Angelo pilies sargybos kapitonu, pavardę Gentileschi. Nieko nežinoma apie Oracijaus dailės mokslus. Spėjama, kad jis mokėsi pas brolį Aurelio Lomi (1556–1622), kuris dirbo Florencijos manierizmo stiliumi. 1588–89 m. Oracijus Džentileskis minimas tarp grupės dailininkų, dekoravusių Vatikano biblioteką. Ankstyviausi dailininko darbai buvo manieristiniai. Oracijus atliko darbų Švč. Marijos Didžiojoje, Laterano Šv. Jono, Madonna dei Monti ir Santa Nicola in Carcere bažnyčiose, dažniausiai bendradarbiaudamas su peizažistu Agostino Tassi.

Po 1600 m. Oracijus Džentileskis buvo paveiktas Karavadžo tapybos, persiėmė pastarojo dailės scenų monumentalumu, chiaroscuro efektų naudojimu, išskiriant dramatiškus paveikslų aspektus, natūralistiniu vaizdavimu. Oracijus buvo vienas nedaugelio Karavadžo pasekėjų, kurie pažinojo meistrą asmeniškai. Su žmona Prudentia Montoni (mirusi 1605 m.) Oracijus susilaukė 3 sūnų ir dukters Artemizijos (1593 m.). Po Karavadžo išvykimo iš Romos 1606 m. Oracijus pradėjo naudoti kiek laisvesnį karavadžistinės dailės traktavimą, scenose naudoti peizažus, kurių vaizdavimą paveikė vokiečių dailininkas Adam Elsheimer (1578–1610/1620), tuo metu dirbęs Romoje. 1611 m. Oracijus su Agostino Tassi dirbo Kvirinalo rūmuose. 1612 m. Oracijaus duktė Artemisia Gentileschi apkaltino ilgametį dailininko bendradarbį Agostino Tassi, kuriam Oracijus buvo patikėjęs apmokyti dukterį piešimo, išprievartavimu ir vedybų pažado netesėjimu. Skandalas tapo viešu, tačiau, matyt, nelabai paveikė Oracijų, nes po to jis vėl dirbo su Agostino Tassi.

Po skandalo Oracijus daugiau dirbo provincijoje: Ankonoje, Markėje, Fabrijane. Jį rėmė Borgezių ir Savelli giminės. 1621 m. Oracijus priėmė didiko Giovanni Battista Sauli kvietimą dirbti Genujoje, kur tapo vienu iš pagrindinių dvaro ir aukštuomenės dailininkų. Gali būti, kad trumpai dirbo Turine pakeliui į Prancūziją 1624 m., kur dirbo karalienei Marijai de Mediči iki 1626 m. Po to Oracijus persikėlė į Angliją, kur tarnavo karaliui Karoliui I-ajam iki mirties 1639 m. vasario 7 d. Londone. Palaidotas Somerseto name, karalienės koplyčioje. Į Angliją prieš Oracijo mirtį buvo atvykusi duktė Artemisia Gentileschi padėti tėvui jo užsakymuose. Vėlesnius paveikslus Oracijus dažnai atlikdavo keliomis kopijomis.

Oracijus Džentileskis laikomas reikšmingu karavadžistu. Jo įtakos galima įžvelgti Bartolomeo Cavarozzi (1590–1625), Orazio Riminaldi (1593–1630), Giovann Francesco Guerrieri (1589–1655/1659) paveiksluose ir, žinoma, jo duktės Artemisia Gentileschi kūryboje. Oracijaus įtaką galėjo patirti olandas Hendrick Terbrugghen (1588–1629). Oracijaus Džentileskio kūryba išsiskiria Karavadžo dailės ir Rafaelio klasicizmo bruožų derinimu.

Darbų galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Orazio Gentileschi – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka