Opobo

Koordinatės: 4°30′0″ š. pl. 7°32′0″ r. ilg. / 4.50000°š. pl. 7.53333°r. ilg. / 4.50000; 7.53333 (Opobo)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


Opobo
Opobo
Opobo
Opobo
4°30′0″ š. pl. 7°32′0″ r. ilg. / 4.50000°š. pl. 7.53333°r. ilg. / 4.50000; 7.53333 (Opobo)
Laiko juosta: (UTC+1)
Valstybė Nigerijos vėliava Nigerija
Valstija Upių valstija
Gyventojų (2007) 126 011

Opobo (kitaip Ikot Abasi, Egwanga) – miestas Nigerijos Upių valstijoje, rytiniame Nigerio deltos pakraštyje. Miestas turi apie 130 000 gyventojų. Uostas.

Kartu Opobas yra istorinė valstybė, klestėjusi aplink šį miestą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalabaro valstybė
Opobo
Susikūrė: 1870 m.
Tauta
Sostinė Opobas
Valdovai

Nuo XVII a. teritorija, kurioje vėliau įsikurs miestas, buvo vadinama Ikot Abasi, ir ją kontroliavo Kalabaro karalystė.

Opobo valstybės ir miesto įkūrimas yra susijęs su įvykiais Nigerio deltoje. Vakaruose esančio Bonės miesto dinastijos ststovas Džiubo Džiubogha 1870 m. atvyko į būsimojo Opobo vietą ir įkūrė ten miestą, kurį pavadino įžymaus istorinio Bonės valdovo vardu. Jo tikslas buvo monopolizuoti palmių aliejaus prekybą.

Džiubo Džiubogha (vakariečių vadinamas karalius Džiadžia) siekė, kad šis uostas taptu svarbiausiu ir vieninteliu prekybos tašku, pardavinėjančiu prekes europiečiams iš Anango, Eketo ir Ibibijo. Tai sukėlė nepasitenkinimą šių valstybių tarpe ir galiausiai vedė į karą. 1887 m. Džiubo, padedant anangams, buvo britų deportuotas į Vakarų Indiją. Nuo tada Obopas vėl buvo kontroliuojamas Kalabaro karalystės.

Kalabaro karalystę prijungus prie Britų Nigerijos, Opobo valstybė atsidūrė jos valdžioje. 1970 m. jos teritorija buvo padalinta į dvi dalis. Salos teritorija atiteko Upių valstijai, o žemyninė teritorija – Kroso upės (vėliau Akva Ibomo) valstijai.

Kalabaro ibibijų valstybės
Ibibijas | Efikas | Anangas | Oronas | Eketas | Opobo | Ikomas | Akamkpa | Bakasi | Ogodža (Bokiai) | Ekojai | Bioko