Onkogenai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Onkogenai (graik. onko 'auglys') - genai, kurių mutacijos ar epigenetiniai pokyčiai (pvz., demetilinimas) nulemia normalių eukariotinių ląstelių virtimą piktybinėmis. Onkogenų veikla reiškiasi per jų koduojamų baltymų aktyvumą, paties onkogeno duplikacijas ar amplifikacijas bei translokacijas. Onkogenų yra virusuose, retrovirusuose, vėžinių ląstelių genome. Retrovirusų ir vėžinių ląstelių onkogenai susidaro iš normalių genų - protoonkogenų, kurių yra visuose stuburiniuose, bestuburiuose bei mielėse.

Reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Platus protoonkogenų paplitimas organizmuose bei jų konservatyvumas (tas pats protoonkogenas sutinkamas evoliuciškai tolimuose organizmuose) rodo jų svarbą normalių ląstelių funkcionavimui. Protoonkogenų produktai - baltymai, aptinkami ankstyvosiose embriogenezės stadijose, reguliuoja ląstelių augimą, dalijimasį ir diferenciaciją. Proto - onkogenų virtimą onkogenais sukelia taškinės mutacijos, chromosomų aberacija, geno amplifikacija (kai pagausėja genų sudarančių medžiagų) bei sustiprėjusi genų raiška.

Ląstelės virsme į vėžinę dalyvauja du ir daugiau onkogenų. Jų aktyvumas priklauso nuo supančio genomo sudėties. Daugelis onkogenų turi proteinkinazinį aktyvumą, specifišką tirozinui. Tirozino fosforo grupės pernaša yra pagrindinis ląstelių virtimo vėžinėmis pradžios signalas.

Onkogenai žymimi trimis raidėmis pagal lotynišką auglio pavadinimą (src - sarcoma, erb - erytroblastos).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Tinklalapiai su onkogenų sąrašais