Ona Grigaitė
Ona Grigaitė (g. 1963 m. sausio 8 d. Druskininkuose) – Lietuvos dailininkė, keramikė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1982–1987 m. studijavo Lietuvos dailės institute. 1988–1994 m. priklausė dailininkų grupei „Š.V.“
Ankstyvieji kūriniai, natiurmortai – indai su valgiais ir gėrimais, augalais – paprastų, šiurkštokų formų, ryškių spalvų, išsiskiria savitu dekoru, turi ironijos, pokšto elementų. Sukūrė dekoratyvinių pano visuomeniniams pastatams: 1989–1992 m. bendrovei „Dvarčionių keramika“, 1990 m. – Dvarčionių vaistinei. Žmogų supantys daiktai jos kūriniuose virsta daugiareikšmiais ženklais, remiamasi žaidimo principu, derinamos priešybės: amatas ir menas, gaminys ir kūrinys. Vėlesnėje kūryboje išryškėjo polinkis į kontempliaciją, įsivyravo gyvybės ciklo tema, spalvos įgavo simbolinę prasmę. Kuria konceptualiosios keramikos kūrinius (instaliacija „Šeši sidabriniai dainuojantys kiaušiniai“, 1994 m., Brandenburgas). Nuo 1983 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Latvija, Estija, Čekija, Švedija, Suomija, Naujoji Zelandija, JAV); individualios parodos surengtos 1988 m. Kaune, 1990–1995 m., 2004 m. Vilniuje, 1994 m. Vypersdorfe.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vaida Ščiglienė. Ona Grigaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 155 psl.