Ona Šimaitė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 |
|
|---|---|
 |
|
| Paminklinė lenta Vilniuje | |
| Gimė: | 1894 m. sausio 6 d. Akmenė, Lietuva |
| Mirė: | 1970 m. sausio 17 d. (76 metai) Prancūzija |
| Veikla: | Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba, kad pagelbėtų žydams per Antrąjį pasaulinį karą. |
Ona Šimaitė (1894 m. sausio 6 d. Akmenėje – 1970 m. sausio 17 d. Cormeiles-en-Parisis senelių namuose prie Paryžiaus, Prancūzijoje) – Vilniaus universiteto bibliotekininkė, pasinaudojusi savo tarnyba gelbėti žydus Antrojo pasaulinio karo metu.
O. Šimaitė patekdavo į Vilnios getą tvirtindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų. Ji įnešdavo maisto ir kitų daiktų, o išnešdavo vertingus istorinius ir literatūrinius dokumentus. 1944 m. naciai suėmė ir kankino O. Šimaitę. Po to ji buvo nugabenta į Dachau koncentracijos stovyklą, o iš ten perkelta į koncentracijos stovyklą pietų Prancūzijoje. Po išlaisvinimo liko Prancūzijoje. Jai suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas, o Jeruzalėje auga O. Šimaitei skirtas medis.
Įvertinimas [taisyti]
- Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, 2002 m.
Nuorodos [taisyti]
- United States Holocaust Memorial Museum – Ona Simaite, Joop Westerweel, Irena Sendlerowa
- Vardas, tapęs legenda
- Ona Šimaitė – gerumo šviesa
