Om mani padme hum
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Om mani padme hum (skr. ॐ मणि पद्मे हूँ = oṃ maṇipadme hūṃ, tibet. ཨོཾ་མ་ཎི་པ་དྨེ་ཧཱུྃ། = oM ma Ni pa d+me hU~M) – žymiausia budistinė mantra, praktikuojama Mahajanos budizme (ypač Tibeto budizme). Siejama su bodhisatva Avalokitešvara.
Pažodžiui ši šešių skiemenų mantra verčiama kaip „O perle, (kuris) lotoso žiede“! Tačiau pati mantros reikšmė įvairių mokytojų skirtingai interpretuojama. Kiekvienam iš mantros skiemenų suteikiama dieviškoji, dvasią apvalanti reikšmė: Om – gerumas, Ma – moralė, Ni – kantrybė, Pad – uolumas, Me – atsižadėjimas, Hum – išmintis.
Pirmas rašytinis šaltinis su šia mantra – Karandavyūhos sūtra (1050 m.). Tibete Om mani padme hum dažnai užrašoma ant akmenų, popierėlis su maldos užrašu dedamas į maldos malūnėlius.
