Olympe de Gouges

Olympe de Gouges

Olimpija de Guž
Gimė	1748 m. gegužės 7 d. Montobanas, Prancūzija
Mirė	1793 m. lapkričio 3 d. (45 metai) Paryžius, Prancūzija
Sutuoktinis (-ė)	Louis Aubry

Veikla	rašytoja, žurnalistė, politikė, feministė

Vikiteka	Olympe de Gouges
Parašas

Olimpija de Guž (pranc. Olympe de Gouges, g. Marie Gouze; 1748 m. gegužės 7 d. – 1793 m. lapkričio 3 d.) – prancūzų rašytoja, žurnalistė, politikė, feministė, „Moters ir pilietės teisių deklaracijos“ (1791 m.) autorė, pirmoji iškėlusi moterų problemas į politinį lygmenį.^[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marie gimė Montobane, pietvakarių Prancūzijoje, smulkių verslininkų šeimoje. Tačiau, anot motinos pasakojimų, Marie tėvas buvo poetas Žanas Žakas Lefrankas (Jean-Jacques Lefranc de Pompignan), garsėjęs savo polemika su Volteru. Tačiau poetas neigė bet kokį ryšį su Marie. Šis gyvenimo faktas vėliau paskatino ją ginti nesantuokinių vaikų teises.^[2] 1765 m. ištekėjo už Louis Aubry. 1770 m. Marie su savo sūnumi Pierre atvyko į Paryžių (jos vyras jau buvo miręs), pasivadino Olimpija de Guž. 1774 m. parašė abolicionistinę pjesę „Negrų pavergimas“ (išspausdinta 1789 m.). Įsitraukė į Socialinio ratelio (Cercle social), vadovaujamo Sofijos de Kondorse (Sophie de Condorcet) politinę veiklą.

Filosofo Šarlio Monteskje pavyzdžiu siekė įgyvendinti valdžių padalijimo principą. Būdama mirties bausmės priešininkė, protestavo prieš mirties nuosprendį karaliui Liudvikui XVI, oponavo Prancūzijos revoliucijos veikėjams Robespjerui ir Maratui. 1791 m. įsikūrė Olimpijos de Guž vadovaujama politinė organizacija „Moterų revoliucionierių respublikonių draugija“. 1793 m. Olimpija de Guž, parašiusi pamfletą „Trys urnos“, nukreiptą prieš Jakobinus, buvo areštuota, jos Respublikonių draugija uždrausta, o vėliau – Revoliucinio tribunolo nuosprendžiu – rašytoja nuteista myriop ir giljotinuota.

Veiklos reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Siekdama įgyvendinti svajonę apie lygių ir laisvų žmonių visuomenę, Olimpija de Guž buvo Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikų moterų emancipacijos šauklė, sukūrusi garsiąją „Moters ir pilietės teisių deklaraciją“. Tuo tarpu revoliucija skelbė, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo kilmės, yra laisvi ir lygūs, turėjo omenyje tik vyrus, o lozungas „Laisvė. Lygybė. Brolybė“ moterims nebuvo taikomas. Jos kūryba ir visuomeninė veikla padarė didelę įtaką demokratinėms ir socialistinėms idėjoms, kurios tapo priimtinos ir buvo realizuotos tik po šimtmečio.