Okavango delta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Okavango delta iš palydovo
Okavango deltos tyrai
Okavango upė

Okavango delta Botsvanoje yra didžiausia sausumos delta pasaulyje.

Delta anksčiau buvo senovinio Makgadikgadi ežero, kuris pradėjo džiūti prieš 10 000 metų, dalis. Šiuo metu Okavango upė neturi ištakų į jūrą. Ji išteka į Kalahario dykumą ir drėkina 15 000 km² jos teritorijos. Kiekvienais metais apie 11 km³ vandens pasiekia deltą, o dalis vandens teka dar piečiau ir papildo Ngami ežerą.

Okavango deltoje yra gausu įvairios gyvūnijos, kas pritraukia kasmet tūkstančius turistų. Šalia yra įkurtos stovyklos, kurios aptarnauja atvykstančius žmones.

Deltoje gausu įvairių rūšių gyvūnų, tarp kurių yra Afrikos drambliai, begemotai, žirafos, Nilo krokodilai, liūtai, gepardai, leopardai, hienos, laukiniai šunys, antilopės, juodieji ir baltieji raganosiai, zebrai, babuinai ir kt. Taip pat šioje teritorijoje būna apie 400 rūšių paukščių. Delta yra vienintelė žinoma vieta pasaulyje, kur veisiasi melsvai pilki garniai.

Namibijos vyriausybė pristatė planus statyti Caprivi regione užtvanką vandens srovės reguliavimui, nes priešingu atveju gresia pavojus turtingai gyvūnijai.

Smarkių liūčių metais Okavango delta užlieja per 22 000 km² Kalahario ir visiškai sausus smėlio tyrus paverčia mirguliuojančio vandens oaze. Okavango deltos vandentakiai ir salos tampa rojaus kampeliu neįtikėtinai augalų ir gyvūnų įvairovei. Čia vandens gyvūnai suartėja su Kalahario dykumos gyvūnais.

Labai svarbūs yra hipopotamai, kurie palaiko deltos kanalus atvirus: jie, eidami siaurais vandens keliais, ištrypia takus. Šiose išvykose kiekvienas suėda iki 150 kg pelkėje augančios žolės.

Daugiausia Okavango deltos paukščių ir žvėrių gyvena Moremio faunos ir floros draustinyje. Moremyje yra Vado sala, vienas iš nedaugelio draustinių, kuriame gali gyventi ar stovyklauti žmonės.

Šios vietovės gyventojai bušmėnai, dar vadinami banokais, deltoje gyveno šimtmečius prieš 1750 m. atsikraustant bajų genčiai. Bajai – vandens medžiotojai, plaukiojantys lengvais luotais, vadinamais mekorais. Kita deltos gentis – hambukušu – žuvauja piltuvo formos nendrinėmis pintinėmis.

Kiekvieną pavasarį pelkė pradeda sparčiai sekti – tuo metu ropliai, amfibijos ir žuvys ima migruoti iš salpų atgal į gilesnius vandens takus. Tačiau daugelį mažesnių gyvūnų įveikia garavimo sparta: šimtai žuvų, vandeninių vėžlių ir varlių lieka apytuštėse balose.

Nepaprastas deltos gyvenimo ciklas niekada nenutrūksta – jį palaiko pirmykštė dykumos gamta, neturinti lygių pasaulyje.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Koordinatės:19°00′S 23°00′E / 19°S 23°E / -19; 23 Vikiteka