Obolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sidabrinis karaliaus Demetrijaus obolas

Obolas – sidabrinė senovės Graikijos moneta, lygi 1/6 drachmos. Klasikiniuose Atėnuose obolą sudarė 8 chalkai ('varinės monetos'). Du obolai sudarė diobolą.

Pagal Plutarchą Sparta turėjo geležinių obolų, sudarytų iš 4 chalkų. Obolas buvo ir masės vienetas. Senovės Graikijoje obolas sudarė 1/6 drachmos, t. y., apie 0,5 g. Senovės Romoje jis buvo apibrėžtas kaip 1/48 Romos uncijos (0,57 g), bet kaip moneta nebuvo leidžiamas.

Žodis obolas (lot. obolus) kilęs iš gr. obolos 'vinis', panašiai kaip gr. obelos 'iešmas'. Pradžioje obolai buvo vario ar bronzos lydinėliai

Obolas LDK[taisyti | redaguoti kodą]

1545–47 m. kaldintas Vilniaus monetų kalykloje. Masė apie 0,31 g, praba 110, skersmuo 12,5 mm. Averse vaizduota karūnuota Žygimanto Augusto monograma, reverse – Gediminaičių stulpai herbiniame skyde. Abipus skydo – metai. Prilygo 0,5 LDK denaro, todėl kartais vadinamas pusdenariu.

Charono obolas[taisyti | redaguoti kodą]

Mirusiuosius laidodavo su į burną įdėtu obolu. Moneta buvo mokestis, kurį mirusiojo šešėlis Hade turėjo sumokėti keltininkui Charonui už perkėlimą per Acherono upę. Tie, kurie būdavo palaidoti be obolų, būdavo pasmerkti klaidžioti Acherono krantais šimtus metų.