Ožragis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ožragis
Ožragis pavaizduotas 1990 m. TSRS pašto ženkle

Ožragis – etnografinis lietuvių liaudies muzikos instrumentas iš ožio rago su skylutėmis ir mediniu pūstuku. Ožragis buvo populiarus ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Tradicinis jo variantas turi 2-6 garso skylutes. Gali būti ir be jų. Ansamblio orkestre ožragis naudojamas su birbynės kandikliu, jo garsynas apima kvartos intervalą.

Kaip gaminamas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ožragį pasidaryti itin paprasta, tačiau tam reikia 20-50 cm ilgio ožio rago. Jo viršutiniame gale išdrožiamas arba įstatomas taurelės pavidalo kaulinis, metalinis liežuvėlinis medinis pūstukas arba pririšamas liežuvėlis. Taip pagamintu instrumentu meistrai išgaudavo vieną stiprų garsą. Norėdami gauti daugiau garsų, pūtėjai rage išgręždavo arba pradegindavo keletą skylučių – nuo dviejų iki penkių, labai ilgame rage kartais ir daugiau. Ožragiui pūsti reikia didelės jėgos, užtat garsas yra labai stiprus, toli girdimas.

Kerdžiaus instrumentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo seno iki XX a. pr. visoje Lietuvoje ožragis naudotas piemenų (ypač kerdžių), medžiotojų, kaimo kapelų muzikantų; solo grojama ganymo, medžioklės signalai, tirliavimai, raliavimai, maršai, solo arba dviese – dainų (ir talalinių), šokių melodijos, kartais sutartinės, pritariama dainavimui. Kaip teigia Egidijus Virbašius, etnomuzikos ekspertas, ožragis yra išimtinai vyresnio amžiaus piemenų – kerdžių instrumentas ir buvo paplitęs visoje Lietuvos teritorijoje. Seni žmonės pasakoja, kad XIX a. pabaigoje vestuvėse ir kituose pasilinksminimuose grodavo tokios sudėties kaimo muzikantų orkestras – armonika, smuikas, būgnelis ir ožragis.

Ožio rago repertuarą sudarydavo specialūs tirliavimai, nedidelės apimties dainų ir šokių melodijos. Ožragio muzika pasižymi greitu tempu, melodijos lankstumu, įvairumu. Paminėtini dalykai: „Piemenų maršas“ – melodija karvėms iš ganyklos sukviesti, „Šeimininkės aplojimas“ ir kt.

Taip pat senovės lietuvių kariuomenėje ožragiu duodavo signalus mūšio metu. Tautosakoje ožragis menkai prisimenamas.

Šiandien[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ožragis nepamirštamas ir šiandien. Daugelis lietuvių liaudies muzikos ansamblių ir kapelų turi šį instrumentą. Pavyzdžiui:

  • Valstybinis dainų ir šokių ansamblis "Lietuva
  • Folkloro ansablis „Alka“ (Klaipėda)
  • Liaudiškos muzikos kapelija „RATUTO

Taip pat ožragis pritaikomas ir šiuolaikinėje muzikoje. Skirmantas Sasnauskas, moderniojo džiazo atstovas, vienas reikšmingiausių Lietuvos etnodžiazo kūrėjų, kurdamas savo muziką taip pat naudoja ožragį. Multiinstrumentininko arsenale be trombono yra ir senieji lietuvių liaudies instrumentai, tokie kaip kanklės, lamzdelis, dūdmaišis.

Šaltiniai ir nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ožragis
  2. Pučiamieji instrumentai
  3. Ožragis – terminas
  4. Skirmantas Sasnauskas Archyvuota kopija 2009-07-22 iš Wayback Machine projekto.