Ožka (žuvis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pelecus cultratus
Pelecus cultratus1.jpg
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Potipis: Stuburiniai
(Wikispecies-logo.svg Vertebrata)
Antklasis: Žuvys
(Wikispecies-logo.svg Pisces)
Klasė: Kaulinės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Osteichthyes)
Poklasis: Stipinpelekės žuvys
(Wikispecies-logo.svg Actinopterygii)
Būrys: Karpžuvės
(Wikispecies-logo.svg Cypriniformes)
Šeima: Karpinės
(Wikispecies-logo.svg Cyprinidae)
Gentis: Ožkos
(Wikispecies-logo.svg Pelecus)
Rūšis: Ožka
(Wikispecies-logo.svg Pelecus cultratus)
LogoFB.png FishBase

Ožka (lot. Pelecus cultratus, vok. Ziege) – karpžuvių žuvis, priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai. Labai graži žuvis, ilgais it sparnai krūtinės pelekais, tviskanti sidabru. Nugara žalsvai pilka, pelekai pilkšvi, pilvo briauna aštri ir nežvynuota, žiotys užriestos į viršų. Kūnas ilgas ir plokščias, šoninė linija vingiuota. Užauga iki 1,5 kg, o dažniausiai sugaunamos apie 0,5 kg.

Gyvena Baltijos, Kaspijos, Juodosios jūros baseinuose. Sutinkama Pietų Švedijoje ir Suomijoje. Gyvena apysūriuose ir gėluose vandenyse: jūrose ties upių deltomis, didelėse upėse, kai kuriuose pratakiuose ežeruose.

Lietuvoje daugiausiai ožkų sugaunama Nemuno žemupyje, Kuršių mariose, yra jų ir kitose upėse, tačiau negausiai. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų pasitaiko retai.

Ožkos – pelaginės žuvys. Telkiasi į būrius viršutiniuose vandens sluoksniuose. Žiemą susitelkia į gilesnes vietas upių žemupiuose, deltose.

Gyvena iki 13 metų. Augimo tempas vidutinis, subręsta būdamos 3-4 metų. Neršia upių žemupiuose gegužės mėnesį. Ožkų nerštas vyksta labai triukšmingai, žuvys šokinėja iš vandens, sukasi vienoje vietoje, vanduo tarsi verda. Lietuvoje ožkos dažnos, gausiausiai paplitusios Kuršių mariose. Maitinasi žuvų mailiumi, vabzdžiais, įvairiomis lervomis, zooplanktonu.

Žūklė[taisyti | redaguoti kodą]

Ši žuvis beveik nepakliūna į tinklus, nes sugeba nuo jų išsisukti.

Pagaunamos masalui naudojant uodo trūklio lervas, musės lervas, sliekus. Gaudomos dažniausiai su plūdine meškere prilaikant masalą srovėje viduriniuosiuose arba paviršiniuose vandens sluoksniuose. Neretai ožkos užkimba gaudant karšius ir plakius prišertose vietose.

Žuviena neblogo skonio, bet labai ašakota, todėl žvejų nėra itin mėgiama. Nedaug šių žuvų sugauna ir žvejai pramonininkai.