Nusikaltimas ir bausmė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nusikaltimas ir bausmė
Nusikaltimas ir bausme.jpg
Autorius(ė) Fiodoras Dostojevskis
Žanras psichologinis romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas Преступление и наказание
Šalis Rusija
Kalba rusų k.
Išleista 1866
Leidykla Margi raštai
Išleista 2005 (5-oji laida)
Puslapių 576 p.
9986-09-214-0

Nusikaltimas ir bausmė (rus. Преступление и наказание) – vienas žymiausių rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio romanų. Pirmą kartą publikuotas žurnale „Rusijos Pranešėjas“, o 1866 m. išleista knyga. Kartu su Levo Tolstojaus Karas ir Taika, šis kūrinys yra laikomas rusų literatūros šedevru. Kūrinyje gvildenamos filosofinės, socialinės problemos, keliama nusikaltimo priežastis ir reikšmė.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

„Nusikaltimą ir bausmę“ Dostojevskis pradėjo rašyti 1865 m. vasarą. Jis turėjo finansinių problemų, todėl pasirašė paramos sutartį su F. Stelovskiu. Autorius planavo kūrinį pavadinti „Girtuoklėliai“, kadangi kūrinyje nemažai dėmesio skiriama neblaivių žmonių elgesiui ir jo psichologijai. Vėliau norėjo pavadinti „Psichologinė nusikaltimo reikšmė“ (savo straipsnio, įkvėpusio kūrinį, pavadinimu), tačiau vėliau parinko taiklų pavadinimą „Nusikaltimas ir bausmė“.

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Romaną sudaro 6 dalys ir epilogas. Dalys suskirstytos į skyrius. Pastebėtina tai, kad romanas lyg suskilęs (kaip pagrindinis veikėjas) į dvi puses: pirmoji (1, 2 ir pusė 3 dalies) – nusikaltimas; antroji (dalis 3 dalies, 4, 5 ir 6 dalys) – bausmė. Pats epilogas – reali bausmė, tačiau joje pagrindinis veikėjas išsivaduoja iš savo paties psichologinio apsėdimo.

Vardų reikšmė[taisyti | redaguoti kodą]

Autorius, norėdamas pabrėžti kai kuriuos veikėjų bruožus, siekdamas ironizuoti jiems suteikė nevienareikšmes pavardes.

Vardas Žodis Reikšmė
Rodionas Romanovičius Raskolnikovas расколоть suskilti
Piotras Petrovičius Lužinas лужа bala
Dmitrijus Prokofičius Razumychinas разум išmintis
Alexander Grigorievich Zamyotov заметить pastebėti
Semyon Zakharovich Marmeladov мармелад marmeladas
Arkady Ivanovich Svidrigailov Свидригайло Švitrigaila – LDK kunigaikštis

Veikėjai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Rodionas Romanovičius Raskolnikovas (Родион Романович Расколников), dar vadinamas Rodia arba Rodka – pagrindinis kūrinio veikėjas; protagonistas. Studentas, metęs universitetą, gyvenantis skurdžiame bute, atsiskyręs nuo visų.
  • Sofija Semionovna Marmeladova (Софья Семёновна Мармеладова), dar vadinama Sonia arba Sonečka – girtuoklio karininko Semiono Zacharovičiaus Marmeladovo dukra. Gyvena skurde ir negandose. Su Raskolnikovu susitinka tik antroje kūrinio dalyje. Tampa jo artimiausia drauge ir labai prisiriša prie jo.
  • Porfirijus Petrovičius (Порфирий Петрович) – detektyvas, tiriantis Raskolnikovo padarytą nusikaltimą. Nors ir išsiaiškina nusikaltėlį, tačiau leidžia jam pasitaisyti.
  • Avdotia Romanovna Raskolnikova (Авдотья Романовна Раскольникова), dar vadinama Dunia – Raskolnikovo 22 metų sesuo. Finansiniais sumetimais ruošiasi ištekėti už Lužino, tačiau vėliau įsimyli Raskolnikovo draugą Razumychiną.
  • Arkadijus Ivanovičius Svidrigailovas (Аркадий Иванович Свидригайлов) – turtingas našlys iš provincijos, įsimylėjęs Dunią atvyksta į miestą. Išgirsta Raskolnikovo prisipažinimą Soniai ir, tuo pasinaudodamas, šantažuoja Dunią. Kai sužino, kad Dunia jo nemyli, nusižudo.
  • Dmitrijus Prokofičius Razumychinas (Дмитрий Прокофьич Разумихин) – nuoširdus ir ištikimas Raskolnikovo draugas. Tampa Raskolnikovo šeimos, atvykusios iš provincijos, globėju. Įsimyli ir vėliau veda Dunią.
  • Katerina Ivanovna Marmeladova (Катерина Ивановна Мармеладова) – liguista skurde gyvenanti Semiono Marmeladovo antroji žmona ir Sonios pamotė. Po Marmeladovo mirties ji netrukus irgi miršta.
  • Semionas Zacharovičius Marmeladovas (Семён Захарович Мармеладов) – nuoširdus ir draugiškas karininkas, tačiau visiškas girtuoklis ir silpnavalis Sonios tėvas. Raskolnikovas tampa jo mirties liudininku ir jo šeimai atiduoda visus pinigus.
  • Pulcherija Aleksandrovna Raskolnikova (Пульхерия Александровна Раскольникова) – Raskolnikovo 43 metų motina. Kartu su dukra atvyksta į miestą, tačiau pasikeitęs sūnaus elgesys ją skaudina. Ištrėmus Raskolnikovą, ji miršta.
  • Piotras Petrovičius Lužinas (Пётр Петрович Лужин) – nemalonus valdininkas, siekiantis vesti Dunią, tačiau vertina ir aukština tik save. Bandydamas Sonią apkaltinti vagyste, pats patiria gėdą.
  • Andrėjus Semionovičius Lebeziatnikovas (Андрей Семёнович Лебезятников) – socialistinių pažiūrų Lužino kambario draugas, kuris paviešina Lužino apgaulę, kurią siekė apkaltinti Sonią.
  • Aliona Ivanovna (Алёна Ивановна) – senė lombardininkė, kuri tampa Raskolnikovo auka.
  • Lizaveta Ivanovna (Лизавета Ивановна) – Alionos 36 metų sesuo ir Sonios draugė, kuri netikėtai pasirodo nusikaltimo metu ir taip pat tampa auka.
  • Zosimovas (Зосимов) – Razumychino draugas, gydantis Raskolnikovą.
  • Nastasia Petrovna (Настасья Петровна) – šeimininkės tarnaitė, Raskolnikovo draugė.
  • Ilija Petrovičius (Илья Петрович) – policijos tarnautojas.
  • Aleksandras Grigorjevičius Zametovas (Александр Григорьевич Замётов) – korumpuotas policijoje dirbantis klerkas; Razumychino draugas.
  • Nikolajus Dementjevas (Николай Дементьев), Nikolka – dažytojas, prisiėmęs Raskolnikovo nusikaltimą.
  • Polina Michailovna Marmeladova (Полина Михайловна Мармеладова), Polianka – Marmeladovo dukra ir Sonios sesuo.
  • Amalija Ivanovna (Амалия Ивановна) dar vadinama Amalija Liudvigovna – iš Vokietijos kilusi pirmoji Marmeladovo žmona.

Kūrinio apžvalga[taisyti | redaguoti kodą]

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Sankt Peterburgas. Universitetą metęs, skolose ir vienatvėje paskendęs Raskolnikovas susikuria teoriją: žmonės suskirstyti į paprastus ir išskirtinius. Tik išskirtiniai, tokie kaip Napoleonas, turi teisę daryti nusikaltimus ir taip vesti visuomenę į priekį. Raskolnikovas save priskiria išskirtiniams ir siekdamas tą įrodyti griebiasi nusikaltimo. Jis kirviu užmuša nekenčiamą senę lombardininkę ir netikėtai pasirodžiusią jos seserį. Vos sėkmingai išsprunka iš nusikaltimo vietos. Gyvenimo gerinimui planuotus panaudoti pavogtus pinigus iš karto paslepia. Po nusikaltimo Raskolnikovą pradeda kamuoti baimė ir ligos. Jo draugas Razumychinas ir daktaras Zosimovas bando pagydyti ligonį, tačiau šis karštligės kamuojamas iškeliauja į miestą ir ten visiems sukelia įtarimą vis užsimindamas apie nusikaltimą. Raskolnikovas tampa lyg pamišęs. Iš provincijos atvykusios motina ir sesuo jo nebeatpažįsta. Jis nori vienatvės, tačiau tada jį graužia sąžinė. Raskolnikovas ne kartą keliauja į kontorą prisipažinti, tačiau jam arba kas nors sutrukdo, arba pritrūksta drąsos. Porfirijus Petrovičius, įtardamas Raskolnikovą, manipuliuoja juo, pasinaudodamas psichologija ir vos nepriveda prie prisipažinimo, tačiau netikėtai atvedamas kaltę prisiėmęs Nikolajus. Pagrindinis veikėjas mirštant Marmeladovui susipažįsta su jo dukra Sonia. Juos tarsi susieja likimas. Galiausiai neištvėręs Raskolnikovas jai prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tai nugirdęs Svidrigailovas bando šantažuoti jo seserį Dunią. Tačiau patyręs visišką jos abejingumą nusižudo. Porfirijus Raskolnikovui tiesiai į akis pasako, kad žino apie jo nusikaltimą, tačiau suteikia progą pasitaisyti. Bet Raskolnikovas nueina į kontorą ir prisipažįsta padaręs žmogžudystę. Jis ištremiamas aštuoneriems metams į katorgą Sibire, prie Irtyšiaus kranto. Paskui jį keliauja ir Sonia. Čia Raskolnikovas supranta mylįs Sonią. Meilė išvaduoja jį iš pesimizmo ir vienatvės – jis vėl patiki šviesia ateitimi.

Pagal šį kūrinį yra sukurta nemažai kino ekranizacijų bei teatro inscenizacijų. Lietuvai aktualiausia – 2004 m. Kauno dramos teatro režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „Nusikaltimas ir bausmė“. Spektaklio trukmė - 4 val. 40 min.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]