Nuosprendis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Emblem-paragraph.svg  Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai.
Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite enciklopediniu stiliumi, apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų diskusijose.

Nuosprendis (teismo nuosprendis; verdiktas, lot. verdictum) – teismo sprendimas baudžiamojoje byloje; individualus teisės aktas. Šnekamojoje kalboje – (nu)sprendimas, nutarimas.

Lietuva[taisyti | redaguoti kodą]

Nuosprendžių rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis (LR BPK 303 str.). Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla.

Apkaltinamasis nuosprendis[taisyti | redaguoti kodą]

Apkaltinamuoju nuosprendžiu kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė. Kai kaltinamasis iki nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo.

Bylos nutraukimo nuosprendis[taisyti | redaguoti kodą]

Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra Baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išteisinamasis nuosprendis[taisyti | redaguoti kodą]

Teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu:

  • nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
  • neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Jeigu išteisinamasis nuosprendis priimtas remiantis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Įžanginė nuosprendžio dalis[taisyti | redaguoti kodą]

Įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodoma (LR BPK 304 str.):

  • kad nuosprendis priimtas Lietuvos Respublikos vardu;
  • nuosprendžio priėmimo laikas ir vieta;
  • nuosprendį priėmusio teismo pavadinimas, teisėjų, posėdžio sekretoriaus, prokuroro, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, kaltinamojo atstovo pagal įstatymą, vertėjo vardai ir pavardės;
  • kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, asmens kodas, pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis, duomenys apie teistumą ir kitokie duomenys apie jį, turintys reikšmės bylai;
  • baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas.

Aprašomoji nuosprendžio dalis[taisyti | redaguoti kodą]

Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma (LR BPK 305 str.):

  • įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės;
  • įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;
  • nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados;
  • bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo nuteistasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, aprašomojoje dalyje nurodomos LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytos aplinkybės, taip pat kokia sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku, nuteistasis serga. Nuteistojo liga turi būti patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma arba ekspertų komisijos išvada. Jeigu atleidžiant nuo bausmės atlikimo skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai.

Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:

  • kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė;
  • teismo nustatytos bylos aplinkybės;
  • įrodymų įvertinimo motyvai;
  • teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai. Jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai.

Aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomojoje nuosprendžio dalyje gali būti išdėstytos ir kitos svarbios aplinkybės bei sprendimų argumentai.

Rezoliucinė nuosprendžio dalis[taisyti | redaguoti kodą]

Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma (LR BPK 307 str.):

  • kaltinamojo vardas ir pavardė;
  • sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;
  • baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kaltinamasis pripažįstamas kaltu;
  • sprendimai dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas;
  • sprendimas kaltinamąjį pripažinti pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta;
  • sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis.

Tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas.

Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, rezoliucinėje dalyje nurodomi LR BPK 307 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodyti duomenys ir sprendimai, taip pat sprendimas skirti bausmę bei sprendimas atleisti nuteistąjį nuo jos atlikimo, sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas.

Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma:

  • kaltinamojo vardas ir pavardė;
  • sprendimas išteisinti kaltinamąjį ir išteisinimo pagrindas;
  • sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.

Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodoma:

  • atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens vardas ir pavardė;
  • sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės;
  • sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas;
  • sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl:

  • nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo;
  • daiktinių įrodymų likimo;
  • proceso išlaidų atlyginimo.

Be to, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai.


Priėmimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje nuosprendžio priėmimą reglamentuoja LR baudžiamojo proceso kodeksas (XXIII skyrius „Nuosprendžio priėmimas“)[1].

Išklausęs kaltinamojo paskutinį žodį ir nutaręs vietoje ar pasitarimų kambaryje, teismas praneša apie nuosprendžio paskelbimo laiką ir vietą (LR BPK 296 str.). Lietuvos Respublikos teismai nuosprendį priima Lietuvos Respublikos vardu (LR BPK 297 str.). Nuosprendis priimamas pasitarimų kambaryje; tuo metu šiame kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie įeina į tą bylą išnagrinėjusio teismo sudėtį (LR BPK 298 str.).

Teisėjų pasitarimo ir balsavimo tvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Kolegialiai nagrinėjamose bylose nuosprendžio priėmimo metu vyksta teisiamojo posėdžio pirmininko vadovaujamas teisėjų pasitarimas ir balsavimas. Nesutarimus dėl pasitarimo ir balsavimo tvarkos išsprendžia visos sudėties teismas. Teisėjų pasitarimas ir balsavimas vyksta atskirai dėl kaltės įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausmės skyrimo ir kitų klausimų. Teisiamojo posėdžio pirmininkas spręstinus klausimus suformuluoja taip, kad į juos būtų galima atsakyti tik arba teigiamai, arba neigiamai. Pirmas balsuoja mažiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas. Teisiamojo posėdžio pirmininkas, nesvarbu, koks jo turimas teisėjo darbo stažas, balsuoja paskutinis. Teisėjas, balsavęs prieš kaltinamojo pripažinimą kaltu, turi teisę susilaikyti nuo balsavimo dėl bausmės skyrimo. Tokiu atveju šio teisėjo balsas priskiriamas prie kaltinamajam palankesnės teisėjo nuomonės.

Nuosprendžio priėmimo metu klausimai išsprendžiami balsų dauguma, išskyrus dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė kaltinamajam gali būti paskirta tik bendru sutarimu.

Teisėjas, kuris nuosprendžio priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu. Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį neskaitoma, bet pridedama prie bylos. Teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, gali atnaujinti įrodymų tyrimą LR BPK 295 straipsnyje nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimas taip pat atnaujinamas, teismui nustačius LR BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.

Pagrindimas ir surašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 301 str.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai.

Teismas, apsvarstęs ir išsprendęs nuosprendžiui priimti reikalingus klausimus, surašo nuosprendį (LR BPK 302 str.). Nuosprendį pasirašo visi jį priėmę teisėjai. Teisėjas, kuris laikosi kitos nuomonės, taip pat pasirašo nuosprendį. Nuosprendžio ištaisymai turi būti pačiame nuosprendyje aptarti ir visų teisėjų pasirašyti.

Paskelbimas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per 45 dienas. Bylą nagrinėję teisėjai iki nuosprendžio paskelbimo gali nagrinėti ir kitas bylas ar atlikti kitus proceso veiksmus (LR BPK 302 str. 4-5 d.).

Iš anksto praneštu laiku teismas ar vienas iš bylą nagrinėjusios kolegijos teisėjų grįžta į teismo posėdžių salę ir paskelbia nuosprendį perskaitydamas jo įžanginę ir rezoliucinę dalis arba visą nuosprendį. Paskelbus tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismas žodžiu turi paaiškinti priimto nuosprendžio motyvus, kuriuos gali papildyti perskaitydamas atskiras nuosprendžio dalis (LR BPK 308 str. 1 d.). Nuosprendis skelbiamas visiems posėdžių salėje esantiems asmenims stovint, išskyrus LR BPK 258 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

Teisėjas, paskelbęs nuosprendį, išaiškina nagrinėjimo teisme dalyviams nuosprendžio apskundimo tvarką ir terminus, o kaltinamajam – dar ir paskirtų bausmių vykdymo ypatumus.

Kai nuosprendžiu nuteistajam paskiriama reali arešto arba laisvės atėmimo bausmė, teisiamojo posėdžio pirmininkas privalo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę. Jeigu nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje, ši informacija turi būti išsiaiškinta per penkias dienas po nuosprendžio paskelbimo. Išsiaiškinti nebūtina, jeigu nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nežinoma. Jeigu nukentėjusiųjų yra daug, pakanka šią informaciją išsiaiškinti per jų interesams atstovaujantį asmenį (asmenis). Jeigu nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, teisiamojo posėdžio pirmininkas surašo pažymą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši pažyma kartu su nuosprendžio nuorašu LR BPK 342 straipsnio nustatyta tvarka išsiunčiama bausmės vykdymo institucijai. Nuteistajam ir jo gynėjui neleidžiama susipažinti su šios pažymos turiniu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Nuosprendis

Vikicitatos

Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
  1. LR baudžiamojo proceso kodeksas (2008-04-15 redakcija)