Nuoma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Nuoma - daikto perleidimas laikinai jį naudoti už atlygį (užmokestį). Perduodantysis - nuomotojas, naudos gavėjas - nuomininkas. Gali būti sudaroma nuomos sutartis (raštu arba žodžiu). Lietuvoje tai reglamentuoja LR civilinis kodeksas (XXVIII skyrius). Nuomoti gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • LR CK 6.477 straipsnis „Nuomos sutarties samprata“.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]