Nuolatinė kariuomenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Nuolatinė kariuomenė (angl. standing army) – kariuomenė, kuri yra ir taikos metu, t. y., ji nėra paleidžiama pasibaigus karo veiksmams ir išlaiko kovinę geba taikos metu. Tokią kariuomenę gali sudaryti profesionalūs kariai arba pakankamai ilgą tikrąją karinę tarnybą atliekantys šauktiniai.

Nuolatinė kariuomenė skiriasi nuo kariuomenės rezervo, kurio kareiviai ima veikti tik karo atveju (šiais laikais – ir stichinių nelaimių ar katastrofų atveju).

Nuolatinė kariuomenė paprastai būna geriau ginkluota ir labiau treniruota už rezervo karius ar šauktinių miliciją.[1]

Teigiama, kad senovės Romos kariuomenė Respublikos laikais buvo nuolatinė kariuomenė, ypač po Marijaus reformos 107 m. pr. m. e. Gajus Marijus panaikino senąją piliečių mobilizavimo, remiantis turtine padėtimi, sistemą ir sukūrė profesionalią armiją, kurioje tarnaudavo numatytą laiko tarpą. Šią tvarką perėmė ir Romos imperija.

Paprastai pirmąja nuolatine armija laikomi Osmanų imperijos janyčarai, įkurti XIV a.[2][3]

Pirmąja nuolatine kariuomene Vakarų Europoje laikoma Prancūzijos karaliaus Karolio VII (1403–1461 m.) kariuomenė.
Vengrijos karalius Matijas Korvinas (Matthias Corvinus; 1443–1490) turėjo nuolatinę kariuomenę, kuri vadinosi Fekete Sereg ('Juodoji Vengrijos kariuomenė') ir buvo tiems laikams neįprastai didelė kariuomenė, leidusi iškovoti daug pergalių ir užkariauti dalį Austrijos ir Bohemijos. Ši kariuomenė laikoma viena pirmųjų Europos nuolatinių kariuomenių po Senovės Romos kariuomenės.

Pirmoji D. Britanijos nuolatinė kariuomenė buvo 1685 m. suformuota Anglijos karaliaus Jokūbo II kariuomenė.


Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Wills G. (1999). A Necessary Evil, A History of American Distrust of Government New York, NY; Simon & Schuster. ISBN 0-684-84489-3
  2. # ^ Lord Kinross (1977). Ottoman Centuries: The Rise and Fall of the Turkish Empire. New York: Morrow Quill Paperbacks, 52. ISBN 0-688-08093-6.
  3. Goodwin, Jason (1998). Lords of the Horizons: A History of the Ottoman Empire. New York: H. Holt, 59,179-181. ISBN 0-8050-4081-1.