Nuodingasis pievagrybis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Agaricus xanthoderma
(Agaricus xanthoderma)
(Agaricus xanthoderma)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
(Wikispecies-logo.svg Agaricaeae)
Gentis: Pievagrybis
(Wikispecies-logo.svg Agaricus)
Rūšis: Nuodingasis pievagrybis
(Wikispecies-logo.svg Agaricus xanthoderma)
LogoIF.png Index Fungorum
Binomas
Agaricus xanthodermus
Genev., 1876

Nuodingasis pievagrybis (lot. Agaricus xanthoderma) – pievagrybinių šeimos nuodingasis grybas. Liaudyje dar vadinamas Karabolio grybu, baltuoju šungrybiu. Labai panašus į dirvinį ir valgomąjį pievagrybius, bet perlaužus staigiai pagelsta ir skleidžia nemalonų kvapą, todėl nuo jų nesunkiai atskiriamas. Liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistinė žaliava.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kepurėlė yra 5–12 cm skersmens, iš pradžių apvali, vėliau iškili arba paplokščiai iškili, nemėsinga, lygi, balta. Luobelė paprastai lygi, kartais šiek tiek žvynuota. Lakšteliai blankios rožinės, senesnių grybų rausvai rudos, senų šokoladinės rudos spalvos, siauri, tankūs, laisvi. Kotas 5-15 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, vienodo storumo, tik pagrindas su gumbeliu, kuris dažniausiai gelsvas, tuščiaviduris, baltas, plikas, kartais net blizgantis, su dvigubu, žvynuotu, storu, gelsvai dėmėtu rinkiu. Aukštai esantis rinkis būna baltas odiškas, apatinė pusė tankiai išvagota griovelių. Trama balta, perpjovus staigiai pagelsta, ypač koto gumbo, stipraus karbolio kvapo. Viršutinė koto dalies trama balta, apatinė pilkai geltona, jai būdingas nemalonus dezinfekcinės priemonės (Karbolio) kvapas, taip pat ji nemalonaus skonio. Sporos tamsiai rudos, 5-7x3-4 μm.

Spalvos kaita: lakšteliai iš pradžių balkšvi, vėliau rausvi ir galiausiai tamsiai rudi arba juodi. Paspaudus luobelė pageltonuoja.

Augavietė[taisyti | redaguoti kodą]

Šis grybas sutinkamas lapuočių ir spygliuočių miškuose, parkuose, soduose, miškų pakraščiuose, krūmokšniuose, pakelėse, grupėmis. Lietuvoje žinoma tik viena radimvietė (Gudelių km., Marijampolės raj.)

Sezonas: lieparugpjūtis.

Apsinuodijimo pavojus[taisyti | redaguoti kodą]

Apsinuodijimo Nuodinguoju pievagrybiu požymiai – vėmimas ir viduriavimas – pasireiškia labai greitai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Didysis gamtos vadovas, „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., 136 psl. ISBN 9955-573-65-1

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Nuodingasis pievagrybis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka