Numas (moneta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
498-518 m. Anastasijaus I (Bizantijos imperatorius) kaldintos bronzos monetos. Didesnė kairėje – folis (40 numų), o mažesnė dešinėje – 5 numų moneta.

Numas (lot. nummus) – Romos moneta, leista nuo 294 m., kai pinigų reformos metu buvo įvestos kelios naujos monetos.

Apie 10 g masės ir 30 mm skersmens sidabruotos šios monetos atrodė įspūdingai, palyginus su ankstesnėmis monetomis, kurias keitė. Nėra žinoma, kaip tos monetos tada buvo vadinamos. Vieni žinomiausių tų monetų pavadinimų yra folis (follis) ir numas (nummus). Kolekcionieriai plačiai naudojo pavadinimą folis, tačiau jis labiau tinka vėlesnėms Bizantijos monetoms su 40 numų nominalu.
Kiti rašytojai žodį nummus vartoja kaip žodžio moneta sinonimą.

Vykstant infliacijai monetos mažėjo, todėl tuo pačiu pavadinimu vadinamos skirtingų dydžių monetos. Net tų pačių metų leidimo monetų skersmuo buvo nevienodas, nes jis priklausė nuo monetų kaldinimo technikos. Tuo metu monetų kaldinimo štampai neturėjo apvado, todėl stipriau smogus moneta išeidavo plonesnė, bet didesnio skersmens.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]